Išgyvenimo kursuose nuo laužų iki minų (su fotogalerija)

Ukrainoje prasidėjus neramumams, dar praėjusiais metais Lietuvos karininkų sąjungos Jonavos skyrius ėmėsi organizuoti išgyvenimo kursus šeimoms. Vien pernai su karybos pradmenimis ir išgyvenimu per karą supažindinta apie 100 žmonių. Šįmet tą skaičių planuojama padidinti mažiausiai penkis kartus. 

Kariškių organizuotuose šeimų išgyvenimo kursuose dalyvavo apie dvidešimt kėdainiečių.

Pirmąjį liepos savaitgalį maždaug dvidešimt kėdainiečių vyko į Jonavos rajoną, kad sudalyvautų išgyvenimo kursuose.
Karštuosiuose taškuose tarnavę kariai, išgyvenimo kursų instruktoriai aiškino, kaip šeimai pasitraukti iš konflikto zonos, kaip pereiti minų lauką, kaip išgyventi miške, kaip suteikti pirmąją medicininę pagalbą.
„Pirmais metais apmokėme maždaug 50 šeimų. Šiemet kai kurie tuose kursuose dalyvavę vyrai atvirai pareiškė, kad vos paslėpę šeimas čiups ginklus. Bėda ta, kad to ginklo jie gyvenime rankose nelaikę ir, užuot buvę naudingi, palįstų po pirma kulka“, – apie kursus pasakojo atsargos karininkas, majoras, Lietuvos karininkų sąjungos Jonavos skyriaus pirmininkas Darius Antanaitis.

Žygeiviai mokėsi ir pirmosios medicininės pagalbos teikimo įgūdžių.

„Per 8–10 val. kariauti neišmoksi. Tačiau per tiek laiko gali gauti daug žinių, pakeisti mąstymą. Pavojaus atveju kartais užtenka žinoti, kad, pavyzdžiui, pastate iš už kampo reikia išlįsti pritūpus, kad į tave nepataikytų pirmoji kulka“, – pasakojo instruktoriai.
Pasak atsargos karininko, konflikto atveju Lietuvai reikės visų rankų, galinčių taisyklingai laikyti ginklą. Pasitarę su tarnaujančiais kariais, vyrai nusprendė surengti dienos trukmės mokymus.
Šie kariai tarnavo beveik visuose karštuosiuose taškuose, kur buvo siunčiami lietuviai.

Įkurti ugnį nėra taip sunku net miške, jei žinai, kaip tai padaryti.

Pasirengusi tauta – saugi
Trys Lietuvos kariuomenėje tarnaujantys profesionalūs kariai Algirdas, Sigitas ir Olegas 20 žmonių grupes sutinka Jonavos miškuose ir juose moko karybos paslapčių.
„Mums atrodo, kad realiai galime prisidėti prie Lietuvos gynybos. Svarbu, kad būtų norinčiųjų. Ir vienas kartais lauke karys“, – savo nuomonę apie kursus dėstė D. Antanaitis.
„Mūsų tikslas – įsteigti nuolatinį mokymo centrą tiek šeimoms, tiek vyrams civiliams. Juk pasirengusi tauta – tai saugi tauta“, – sakė D. Antanaitis.
Kursuose dalyvavę kėdainiečiai neslepia susižavėjimo instruktoriais. „Tai labai atsidavę karybai žmonės. Jie noriai aiškino pačius paprasčiausius, bet būtinus dalykus. Šiai trijulei kantrybės bei žinių užtenka ir bendraujant su vaikais, ir su šiek tiek saugumo paslaptis praskleidusiais asmenimis“, – sakė kursuose dalyvavęs Rimas.

Vancevičių šeimynai sėkmingai pavyko išvalyti užterštą vandenį.

Gavo daugiau, nei tikėjosi
Į kursus vykę kėdainiečiai sakė negalintys patikėti, kad patys apie kai kuriuos elementarius dalykus tiesiog nesusimąstydavę.
„Mokymai pranoko visus mano lūkesčius. Tikėjausi lengvo pabėgiojimo po mišką ar pastatus. Sunku žodžiais nupasakoti visus patirtus įspūdžius. Mes mokėmės pačių įvairiausių dalykų: kaip išsivalyti, išfiltruoti užterštą vandenį, kad jį būtų galima gerti, kaip užsikurti laužą iš paprastų miško medžiagų, kaip padėti sužalotam asmeniui, galų gale – kaip atrasti minas laukuose“, – pasakojo išgyvenimo kursus išbandžiusi Jūratė.

Susidomėjimas – didžiulis
Nors karinių mokymų idėja gimė vos pernai – visi norintys jau netelpa į grupes, nors apie pratybas viešai ir neskelbiama.
„Susidomėjimas yra, tačiau mūsų galimybės labai ribotos. Instruktoriai – tarnaujantys Lietuvos kariai, kurie dalyvauja pratybose, rengime, todėl ne kiekvieną savaitgalį jie gali. Tenka derinti laiką, o kursus šeimoms dar tenka derinti ir prie oro“, – pasakojo D. Antanaitis.
„Mūsų siekiamybė – tinkamai ir nuolat funkcionuojanti įstaiga, turinti savo biudžetą ir gebanti nuolat rengti kursus, brošiūras ir kitaip prisidėti prie bendros Lietuvos saugumo situacijos gerinimo. Esame tikri, kad mūsų darbas reikalingas ir ne tik šiandien – realaus karo akivaizdoje“, – sakė atsargos karininkas.
Kursuose dalyvavę kėdainiečiai labai norėtų instruktorius pakviesti į Kėdainius, kad jie pabendrautų su jaunimu ir būtent jaunus žmones pamokytų išgyvenimo sudėtingomis sąlygomis meno.

[tribulant_slideshow gallery_id=”109″]