Šiemet konkurse „Metų ūkis“ pirmą vietą laimėjo Župerkų šeimos – tėvo Kęstučio, sūnų Arno ir Manto bei jo žmonos Vaivos, ūkis, esantis Surviliškio seniūnijoje.

Pasidalinę darbus

Surviliškyje 1 250 hektarų žemės dirba keturių Župerkų šeima. Tėvas Kęstutis ūkininkauja nuo 1992-ųjų, vyresnysis sūnus Mantas ūkį įregistravo 2000-aisiais, o jaunėlis Arnas  – 2014 metais.  Manto žmona Vaiva tvarko viso  šeimos ūkio  buhalteriją.

It viena graži, gausi šeima. Ūkininkai Župerkos su darbuotojais. Pirmoje eilėje Arnas su drauge Santa (centre) ir Manto žmona Vaiva. Antroje eilėje iš dešinės Kęstutis su anūku Benu (antras ir trečias), Mantas (devintas) ir Violeta Župerkienė (penkta iš kairės).

Retesnės kultūros

Savo laukuose Župerkos augina grūdines kultūras – žieminius ir vasarinius kviečius, miežius, rapsus, pupas. Jų žemėse taip pat derėjo ir Kėdainių krašto laukuose retesnės kultūros – salykliniai miežiai, sėklinės kanapės, avižos. Pastarosiomis ūkininkai buvo užsėję apie 36 hektarų plotą.

„Didžiąją dalį pasėlių sudaro kviečiai. Antroje vietoje – salykliniai miežiai ir rapsai. Pupas auginame dėl priešsėlių, o salyklinius miežius parduodame salyklo gamintojams. Kanapes auginame sėklai. Tiesą sakant, ar šiemet jas apsimokėjo sėti, dar neaišku – pasakojo M. Župerka.

Ūkininkas K. Župerka su sūnumis Mantu (dešinėje) ir Arnu.

Atlaikyti konkurenciją

Apsilankius Župerkų ūkyje nustebino tvarka ir dėmesys darbuotojams. Administraciniame pastate jiems sudarytos visos sąlygos persirengti, atsipūsti, užkąsti, nusiprausti.

Atskirose patalpose įrengtos persirengimo spintelės, dušai, drabužių ir avalynės džiovinimo vietos, virtuvėlė, kurioje galima išgerti kavos, gaiviųjų gėrimų, lengvai užkąsti.

Manto ir Vaivos dukra Beata sako, kad bus tikra ūkininkė.

Perėmė patirtį

„Žmogui ir mums patiems turi būti patogu dirbti todėl stengiamės tiek dėl savęs ir darbuotojų. Įvairiose užsienio šalyse mačiau, kaip ūkininkai rūpinasi savo darbuotojais, todėl gerąją praktiką pritaikėme mūsų šeimos ūkyje. O kad dirbti būtų smagiau, sugalvojame kur kasmet visi kartu – mes ir darbuotojai, galėtume pakeliauti, ką pamatyti, kur  atsipalaiduoti“, – sakė M. Župerka.

Po darbų ūkyje atsipalaiduoti galima žaidžiant boulingą.

Kada dirbti neleis

Tiesa, rytą į darbą ūkyje atėję žmones pirmiausia turi pasitikrinti alkotesteriu. Jeigu viskas gerai, tuomet eina persirengti darbiniais drabužiais. Jeigu alkotesteris parodo promiles, tenka sukti namo.

„Dirbti išgėrus, čia tikrai niekas neleis“, – sakė K. Župerka.

Dar viena bendra išvyka pasivažinėti kartingais.

Vidutinis amžius

Župerkų šeimos ūkyje dirba dešimt žmonių iš Kėdainių, Surviliškio, Sirutiškio, Kalnaberžės, Užupės, neskaitant šeimos narių. Vidutinis šio ūkio darbuotojo amžius – 35 metai.

„Mūsų technika nauja, automatizuota. Vyresniems žmonėms sunkiau su ja susitvarkyti, todėl jie dirba vilkikų vairuotojais, o jauni dirba su moderniausia technika“, – sakė A. Župerka.

Atėję į darbą darbuotojai privalo pasitikrinti alkotesteriu.

Dirba visus metus

Ūkyje visiems darbo užtenka ištisus metus. Šiltuoju metų laiku atliekami vieni darbai, o šaltuoju imamasi kitų.

„Žiemą vairuotojai supirkėjams veža grūdus, kiti darbuotojai tvarko žemės ūkio paskirties plotus, šalina menkaverčius krūmus, gamina biokurą. Žodžiu, dabar, vėstant orams, iš apžėlusių žemės plotų darome dirbamos žemės laukus“, – kalbėjo M. Župerka.

Konkurso „Metų ūkis“ komisija apžiūrėjo Župerkų ūkį.

Vienas universitetas

Broliai Mantas ir Arnas – A. Stulginskio universiteto absolventai. Vyresnysis Mantas baigė gamybos technologijų inžinerijos, apjungiančios inžineriją ir agronomiją, studijas. Jaunėlis Arnas turi inžinerijos ir vadybos studijų diplomą.

Manto žmona Vaiva taip pat A. Stulginskio universiteto absolventė, baigusi buhalterinę apskaitą ir finansus. Ji – Župerkų ūkio finansininkė.

Ūkyje – lietuviška dvasia.

Nuo vaikystės

„Mokydamasis mokykloje, jau žinojau, kad ūkininkausiu. Tiesą sakant, niekas man neliepė dirbti žemės, pats visą laiką norėjau tą daryti. Svajojau darbuotis ūkyje, vėliau prisijungė ir brolis Arnas traktorius abu vairuojame nuo vaikystės tik nežinau kaip bus su mano aštuonmečiu sūnumi Benu, norinčiu važiuoti traktoriumi, kombainu, bet apie ūkininkavimą nekalbančiu. Tikėtina, kad ūkį paliksime penkiametei dukrai Beatai, kuri tvirtina būsianti ūkininke“, – šypsosi M. Župerka.

Dėmesys skiriamas ir atliekų rūšiavimui.

Nenorėjo miesto

Mantas turi patirties kitame darbe, ne tik ūkininkavime, bet galiausiai teko mielą darbą iškeisti į dar mielesnį, jis grįžo į tėvų ūkį.

Vienoje žinomoje įmonėje, užsiimančioje prekyba žemės ūkio technika, daug metų Mantas dirbo vadybininku. Tačiau galiausiai buvo nuspręsta plėsti ir stiprinti ūkį visa darbo laiką skiriant tik jam.

„Aš irgi nenorėjau likti mieste ir sėdėti užsidaręs ofise. Nors turiu ir kitokių pavyzdžių, kai ūkininkų vaikai pasirenka kitą kelią. Štai mano klasės draugas, ūkininkų sūnus, dirba mokytoju, bet man žemės ūkis arčiau širdies“, – šypsosi  Arnas.

Kad būtų sausa ir patogu, įrengta džiovykla.

Tenka atidėti

Pasibaigus pagrindiniams žemės ūkio darbams, paprastai rudenį, Župerkų šeima važiuodavo ilsėtis ten, kur kur šilčiau – į Turkiją, Egiptą, Tenerifę. Deja, šiemet koronavirusas pakoregavo ūkininkų planus, tad keliones ir ilgesnes atostogas, leidžiančias pailsėti nuo darbų ūkyje, tenka atidėti ateičiai.     

Panašios naujienos