„Mūsų manymu, konferencija skirta Žemės dienai apie genetiškai modifikuotus produktus yra tiesiog pasijuokimas iš tos dienos. Be to, toks renginys atskleidžia žemės ūkio ministerijos dviveidiškumą: ministerija oficialiai deklaruoja, kad pasisako prieš genetiškai modifikuotus ortganizmus, bet išlaiko institutą, kuris organizuoja GMO populiarinančią konferenciją“, – sakė viena iš protesto prieš GMO dalyvių Valstiečių ir žaliųjų sąjungos Kėdainių skyriaus pirmininkė Adelė Štelmokienė.

Žemės dienai Žemdirbystės institute surengta konferencija buvo pasitikta protesto akcija.

Žemės dienai Žemdirbystės institute surengta konferencija buvo pasitikta protesto akcija.

Į protestą prie Žemdirbystės instituto Akademijoje susirinko penkiolika aktyvistų. Tarp jų buvo ir ūkininkų, kurie sakė niekaip nesuprantą, kaip galima kištis į gamtos dėsnius. „Mes juk nežinome, kaip ta modifikacija gali paveikti mūsų vaikų ar anūkų sveikatą, jei valgysime maistą, pagamintą iš genetiškai modifikuotų augalų. Tikrai ne visiems žemdirbiams rūpi vien tik pelnas. Gal išlikime švaria žemdirbiška valstybe, kokia esame garsūs pasaulyje“, – sakė prie protesto prisijungęs ūkininkas Petras Vaitelis.
A. Štelmokienės teigimu, genų inžinerija eina prieš gamtą, o to daryti vardan pelno nederėtų: „Jau dabar pastebima, kad ten, kur auga genetiškai modifikuoti augalai, baigia išnykti tarakonai, kurie pasižymi itin didele ištverme ir atsparumu. Tai negi galime leisti, kad būtų sunaikinta mūsų aplinka ir žemė pačių rankomis. Manau, mokslininkai turėtų likti ištikimi tradicijoms, o ne griebtis nežinomų, nepatikimų naujovių.“

Profesorius Antanas Svirskis palaikė protestuotojus prieš GMO.

Profesorius Antanas Svirskis palaikė protestuotojus prieš GMO.

Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras jau keleri metai Žemės dienai, kuri minima kovo 20-ąją, skiria konferencijas. Jose kalbama labai įvairiomis temomis. Šįkart renginys pavadintas „Genetiškai modifikuoti organizmai. Kodėl?“. Pasak Žemdirbystės instituto direktoriaus dr. Gintaro Brazausko, pats pavadinimas atskleidžia, kad konferencija nori įnešti aiškumo, kas yra genetiškai modifikuoti organizmai. „Mums, kaip ir visiems pasaulio piliečiams, rūpi rasti atsakymus į klausimus, gerai ar blogai yra GMO atėjimas į gyvenimą. Juk jau per dvidešimt metų kai kuriose pasaulio vietose genetiškai modifikuoti augalai auginami, o Europoje leidžiama auginti tik genetiškai modifikuotus kukurūzus. Oficialiai genetiškai modifikuotų organizmų neigiamų pasekmių mokslininkai nėra įvardiję. Be to, nereikia pamiršti, kad genetiškai modifikuotų augalų mes negalime auginti, tačiau parduotuvių lentynose produktų su GMO dalimis mes randame. Manau, kad daugiausia baimių atsiranda dėl nežinojimo, tai turime kuo daugiau ir atviriau kalbėti, diskutuoti, tada galbūt ir rasime visiems rūpimus atsakymus“, – sakė dr. G. Brazauskas.
Konferencijoje ne tik diskutuota, ar reikalinga GMO plėtra, bet ir kalbėta apie naujas genomo redagavimo technologijas.

Panašios naujienos

One Response

Your email address will not be published.

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.