Raimonda Kaklauskienė. Kėdainiai turėtų tapti pirmuoju miestu Lietuvoje be benamių gyvūnų gatvėse

„Man atrodo, kad esame šiek tiek praradę savo, kaip Kėdainių, veidą. Neturime jokio ryškaus bruožo, charakteringos savybės, kuri išskirtų mus iš likusių Lietuvos miestų. Kas be ko, esame jaukus, tvarkingas, gražus miestas, kosmetiškai sutvarkyta išvaizda. Bet tik tiek. Pasigendu „cinkelio“, – pastebi ekonomistės išsilavinimą turinti kėdainietė buhalterė Raimonda Kaklauskienė.

„Darbo dieną – skaičiai ir „exceliukai“, po darbų – rimtoji muzika, gyvoji gamta, ilgi pasivaikščiojimai ir gyvūnija“, – ramia vaga tekantį savo gyvenimą mieste Nevėžio upės pašonėje apibūdina R. Kaklauskienė.

Nematai problemos – nėra problemos?

Raimonda prisimena, kaip Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) atstovai prieš kelerius metus užsimojo pasipriešinti modernių laikų barbariškumui – cirko pasirodymams su laukiniais gyvūnais.

„Lauko gyvūnai cirke – atgyvena ir humaniškumo nebuvimas. Teigiamai nuteikė toks judėjimas. Šiuo klausimu esu kategoriška – XXI amžiuje protu nesuvokiamos šitokios pramogos. Vos tik pasigirdo pirmieji svarstymai apie cirko su laukiniais gyvūnais uždraudimą Kėdainiuose, pasidžiaugiau, kad pagaliau sąmoningėjame kaip žmonija“, – pasakoja R. Kaklauskienė.

Kraštietė atskleidžia, kad jai rūpi benamių gyvūnų problemos, visų keturkojų teisės apskritai.

Dabartinei benamių ir beglobių gyvūnų situacijai, pasak Raimondos, idealiai tinka posakis „skęstančiųjų gelbėjimas – pačių skęstančiųjų reikalas“.

„Skiriamas finansavimas savivaldybės programoms, kurių metu sterilizuojamos katės ir katinai. Nepaisant programų, Kėdainiuose vis tiek socialinio tinklo „Facebook“ grupėse pastoviai pasirodo skelbimai apie dovanojamus kačiukus. Taip sulig kiekviena vada benamių gyvūnų gretos Kėdainiuose auga. Vadinasi, keturkojų veisimosi mastai kol kas dar didesni negu jų sterilizavimo“, – pastebi R. Kaklauskienė.

Raimondos teigimu, benamiai keturkojai dažniausiai įsiveisia tarp gyvenamųjų namų Kėdainių mieste, parke, skvereliuose. Jie taip pat kuriasi sodų bendrijose, gamyklų teritorijose.

„Liūdna, kad dažnai jos ne šiaip benamės – gamtoje gimusios ir užaugusios – bet neretai jos gatvėje atsiduria pačių šeimininkų išmestos… Paaugliams tokius gyvuliukus knieti paspirti, nuskriausti ar net blogiau…

Gyvūnų gerovės miesto titulas

Didžiausia Raimondos svajonė – kad Kėdainių rajono savivaldybės tarybos nariai atrastų būdą išspręsti benamių keturkojų situaciją.

„Esu tikra, kad įmanoma gauti paramą, pasamdyti žmogų, remti iš dalies biudžeto, iš dalies – privačių žmonių lėšomis, kad ir skiriant nors ir dalį gyventojų pajamų mokesčio. Turėtume sureguliuoti šią situaciją taip, kad Kėdainiai taptų pirmuoju miestu Lietuvoje be benamių gyvūnų gatvėse.

Taip, geros valios žmonių niekada netrūks, bus kam pasirūpinti benamiukais, pamaitinti juos, nuvežti pas veterinarą sterilizacijai. Na, bet juk to nepakanka, tai tarsi „patrupinimas“. Entuziazmas gali vesti toli, bet galiausiai žmogus atsiremia į finansus“, – teigia R. Kaklauskienė.

Raimondos įsitikinimu, šią problemą reikia spręsti iš pagrindų, o ne prabėgomis ir „patrupiniuojant“ – būtinos didelės patalpos prieglaudai, kurioje būtų vietos pastatyti pertvaras keturkojams vaikščioti laisvai.

Politinė reklama. Bus apmokėta iš Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos Politinės kampanijos sąskaitos. Užs. Nr. 95.

Titulinė nuotrauka: Raimonda Kaklauskienė.