Arnetų namus papuošė netradicinė paroda – nuo šios savaitės vidurio šiame unikaliame pastate eksponuojama 20 senų siuvimo mašinų.

Arnetų namų administratorė Regina Lukminienė džiaugėsi, kad E. J. Morkūnas padėjo Kėdainiuose surengti unikalią parodą.

Arnetų namų administratorė Regina Lukminienė džiaugėsi, kad E. J. Morkūnas padėjo Kėdainiuose surengti unikalią parodą.

Parodą į Kėdainius atvežė Lietuvos liaudies buities muziejaus direktoriaus pavaduotojas Eligijus Juvencijus Morkūnas.

Jo ir Kėdainių krašto muziejaus darbuotojų iniciatyva Arnetų name atidaryta paroda „Nuostabusis XIX amžiaus išradimas, arba siuvimo mašinai −165 metai.“

Pasak E. J. Morkūno, siuvimo mašina savo laiku buvo labai svarbus išradimas. „Siuvimo mašina sukėlė savotišką revoliuciją. Juk ji pakeitė net penkis rankomis siuvusius žmones. Yra žinoma, kad tarpukario Lietuvoje siuvimo mašina kainavo apie 600 litų – tiek, kiek reikėdavo sumokėti už šešis paaugintus bekonus. Anuomet brangūs buvo ne prabangos, bet praktiški dalykai. Vadinasi, siuvimo mašina buvo praktiškas pagalbininkas“, – sakė muziejininkas.

Parodoje unikalus eksponatas - medinė siuvimo mašina.

Parodoje unikalus eksponatas – medinė siuvimo mašina.

E. J. Mokūno teigimu, Kėdainiai garsūs turėdami dar išlikusią savadarbę medinę siuvimo mašiną: „Aš dar menu laikus, kai eidavau iš mokyklos namo ir vis užsukdavau į Krašto muziejų. Jame mano mėgstamiausias eksponatas buvo ta sena siuvimo mašina. Kiek vėliau minčių pačiam pasigaminti tokį daiktą nekilo, tačiau atsirado noras surinkti senas siuvimo mašinas su įvairiomis legendomis.“

Pasak muziejininko, nykstant senoms sodyboms, vis atsiranda geradarių, kurie muziejams dovanoja įvairius senus daiktus, tarp kurių pasitaiko ir siuvimo mašinų: „Mums brangūs visi seni daiktai.“

Smalsūs kėdainiečiai atidžiai apžiūrinėjo parodos eksponatus.

Smalsūs kėdainiečiai atidžiai apžiūrinėjo parodos eksponatus.

Tėvynė – Jungtinės Amerikos Valstijos

Dar visai neseniai siuvimo mašiną buvo galima rasti beveik kiekvienuose namuose. Dabar, jeigu ir yra, praradusi savo pirminę funkciją, ji tarnauja daugiau kaip papuošalas ar interjero detalė. O juk siuvimo mašinos išradimas XIX a. laikomas vienu svarbiausių žmonijos istorijoje, dėl kurio autorystės buvo užvirusi gana arši kova…

Siuvimo mašinos tėvynė – Jungtinės Amerikos Valstijos. 1845 m. JAV išradėjas Elijas Hou (Elias Howe) visuomenei pristatė savo sukurtą siuvimo mašiną, kuri spartumu galėjo pakeisti penkias įgudusias rankomis siuvusias siuvėjas. Po metų jis gavo patentą adatai su kiauryme apačioje. Tačiau jo sukurtų siuvimo mašinų nei Amerikoje, nei Didžiojoje Britanijoje niekas nepirko. Netrukus, 1851 m. verslininkas, išradėjas (ir net aktorius!) Izaokas Meritas Singeris (Issac Merit Singer) užpatentavo pirmą praktišką siuvimo mašiną „Singer“, konstrukcijoje panaudodamas ir E. Hou adatą. Tais pačiais metais jis ir teisininkas Edvardas Klarkas (Edward Clark) Niujorke įkūrė „Singer“ siuvimo mašinų kompaniją, pavadintą „I. M. Singer ir Co“. Kiti gamintojai taip pat sėkmingai naudojo E. Hou išradimą. Pastarasis pradėjo bylinėtis teismuose ir… laimėjo. Buvo pripažinta, jog E. Hou nuo kiekvienos „Singer“ ir kitų gamintojų JAV parduotos siuvimo mašinos atitektų 5 doleriai, o kitose šalyse – 1 doleris.

Parodoje - 20 senų siuvimo mašinų.

Parodoje – 20 senų siuvimo mašinų.

Pasaulinis „Singer“ triumfas

Dėl ypatingai sėkmingos vadybos ir išmanios reklamos jau 1855 m. „Singer“ tapo didžiausia tarptautine kompanija pasaulyje. 1870 m. buvo sukurtas „Singer“ prekės ženklas – raudona „S“ raidė su siuvančia mergina. 1890 m. jis tapo vienu žinomiausių prekės ženklų. 1899 m. pasaulyje buvo parduota milijonas „Singer“ siuvimo mašinų.

Pirmas „Singer“ siuvimo centras, kuriame rengti siuvimo kursai, buvo atidarytas 1927 m. JAV. Tokia patirtis pritaikyta ir kitose šalyse: visame pasaulyje (taip pat ir tarpukario Lietuvoje) sukurtas agentų, siūlančių išsimokėtinai pirkti siuvimo mašinas, tinklas, organizuoti nemokami „Singer“ siuvimo bei siuvinėjimo kursai. 1906 m. centrinė „Singer“ būstinė įsikūrė Niujorke, specialiai pastatytame 47 aukštų dangoraižyje. Tai buvo pirmasis toks pastatas pasaulyje ir už jį tuo metu aukštesnis buvo tik Eifelio bokštas Paryžiuje.

„Singer“ įmonė rūpestingai registravo kiekvieną savo pagamintą mašiną, todėl ir dabar, pagal ant korpuso esantį serijos numerį, įmonės interneto svetainėje galima nustatyti, kokiais metais ir kuriame fabrike ji buvo pagaminta.

Dėmesį traukia ir mažytės siuvimo mašinos.

Dėmesį traukia ir mažytės siuvimo mašinos.

Kiti siuvimo mašinų gamintojai

Įkvėpti „Singer“ sėkmės siuvimo mašinas ėmė gaminti ir kiti gamintojai. Dar viena labai garsi amerikietiškoji siuvimo mašinų įmonė – „White“. Nors kokybės prasme joje gamintos siuvimo mašinos (išsiskyrusios dailiu mediniu staliuku su stalčiukais) laikytos antromis po „Singer“, būtent „White“ siuvimo mašina buvo padėta saugoti į ateities kartoms skirtą laiko kapsulę – „Civilizacijų kriptą“ JAV, Ogltorpo (Oglethorpe) universitete.

Nuo XIX a. antros pusės ypač daug siuvimo mašinų gamybos įmonių veikė Vokietijoje. Žymiausios – „Gritzner“, „Seidel ir Naumann“, „Pfaff“. Siuvamąsias gamino Didžiojoje Britanijoje, Šveicarijoje ir kitose šalyse. Įdomi Sovietų Sąjungos siuvimo mašinų istorija. „Singer“ siuvimo kompanija 1902 m. atidarė fabriką Rusijoje, Podolske. 1918 m. jį nacionalizavo bolševikai. Siuvimo mašinų gamyba buvo nutraukta. Fabrikas pradėjo gaminti metalinius puodus, keptuves, lygintuvus ir tik 1924 m. pasirodė pirmoji sovietų gamybos siuvimo mašina – valstybinė siuvimo mašina „Gosšveimašina“. Tarpukario Lietuvos spaudoje labai reklamuota ir sovietinė siuvimo mašina „Union“, kuria prekiavo „Lietūkis“.

Siuvimo mašinų gamyba dažnai tapdavo postūmiu pakeisti įmonės veiklos rūšį. Dabar garsūs automobilių gamintojai „Peugeot“ ir „Opel“ taip pat kažkada gamino siuvimo mašinas. Įmonė „Grimme, Natalis ir Co“ vietoj siuvimo mašinų labai sėkmingai pradėjo gaminti skaičiuotuvus „Brunsviga“, o „Seidel ir Naumann“ – rašomąsias mašinėles „Erika“. Populiarios buvo ir žaislinės siuvimo mašinos.

Siuvimo mašinas dar neseniai buvo galima rasti kone kiekvienuose namuose.

Siuvimo mašinas dar neseniai buvo galima rasti kone kiekvienuose namuose.

Siuvėjas ir jo siuvimo mašina

Siuvimo mašina buvo vienas pagrindinių siuvėjo darbo įrankių. Pačios siuvimo mašinos skyrėsi: senesniosios, primityvesnės buvo su rotacinės šaudyklės mechanizmu, dažniausiai vadintu laiveliu, čelnokėliu, naujesnės – su vertikaliu adatos vedžiotuvu. Siuvimo mašinos buvo rankinės arba kojinės. Pradedantis siuvėjas dažnai siuvo rankine. Rankines siuvimo mašinas patobulindavo, pritaisydavo joms kojinę pavarą. Keliaudamas siūti į užsakovo namus, siuvėjas gabendavosi ir savo siuvimo mašiną.

Tarpukario Lietuvoje pačios populiariausios buvo „Singer“ siuvimo mašinos. Jomis prekiauta itin aktyviai, o „Singer“ vardas tapo pačios siuvimo mašinos sinonimu. Siuvėjai jas vadino ir singerskomis, ir singerinėmis. Skyrėsi tik mašinų gamybos metai, jų dydis, nes ne visi siuvėjai iš karto galėjo įsigyti naują mašiną. Amatininkai turėjo ir po kelias siuvimo mašinas. Lietuvoje taip pat buvo paplitusios Vokietijos įmonėse gamintos siuvimo mašinos.

Sovietmečiu įsigyti naują siuvimo mašiną buvo jau sudėtingiau, neretai reikėjo pažinčių – blato. Naudotas siuvimo mašinas pirkdavo ir turguose pas perpardavinėtojus, įsigydavo iš kitų siuvėjų. Siuvėjai siūdavo sovietų gamybos „Podolsk“, „Čaika“, suomiškomis „Tikka“, lenkiškomis „Lucznik“ siuvimo mašinomis. Senesnieji amatininkai mielai naudojosi ir laiko patikrintomis tarpukario siuvimo mašinomis.

Lietuviška siuvimo mašina – medinė

Lietuvos liaudies buities muziejaus fonduose saugomos 44 siuvimo mašinos. 2015 m. liepos mėnesį muziejaus miestelyje, gyvenamajame prekybiniame name iš Kauno buvo atidaryta jų paroda. Ji papildė nuolatinę siuvyklos ekspoziciją, kurioje eksponuojamos įvairių tipų ir gamintojų siuvimo mašinos: nuo rankinių su plokštelėmis siuviniui padėti, pagamintų XIX a. viduryje, iki vėlesnių, kojinių, varomų elektra.

Kėdainių krašto muziejuje saugomas ypatingai unikalus eksponatas – auksarankio lietuvio meistro XIX a. viduryje sukonstruota medinė siuvimo mašina. Į muziejų ji pateko 1932 m. Beje, nuostabiausia, jog ši mašina veikia ir dabar. Taigi galbūt prie siuvimo mašinos kūrimo prisidėjo ir lietuviai…

Panašios naujienos

Your email address will not be published.

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.