Nobelio premijos laureatui Česlovui Milošui gimtinė Šeteniuose (Kėdainių r.), kuriuose jis „pramoko keturių pasaulio šalių“, visą gyvenimą buvo esminis atskaitos taškas. Literatūros festivalis „Kauno literatūros savaitė“, kurį rengia Vytauto Didžiojo universitetas (VDU), kviečia pažvelgti į dabartį iš šios perspektyvos ir skelbia naują iniciatyvą – „Šetenių skaitymus“.

„Šetenių skaitymai“ – tai literatūros vakarų ir pranešimų ciklas, kurio metu žymūs pasaulio rašytojai ir intelektualai atvyks į Lietuvą gvildenti svarbiausių šiandienos Europos ir pasaulio klausimų. Literatūriniai susitikimai su plačiąja visuomene vyks Kaune, o kitą dieną kelsis į Šetenius, kur vyks diskusijos siauresniame meno ir kultūros lauko ekspertų rate.

Pirmuosius „Šetenių skaitymus“ šį rugsėjį inauguruos net du garsūs autoriai iš Vidurio-Rytų Europos. Pirmiausia rugsėjo 15–16 dienomis bus progą susitikti su legendiniu Ukrainos autoriumi Jurijumi Andruchovyčiumi. Poetas, prozininkas ir eseistas J. Andruchovyčius gimė ir gyvena Vakarų Ukrainoje, Ivano Frankivske. Po TSRS žlugimo jis ėmėsi radikalaus ukrainiečių literatūros atnaujinimo ir šiandien kartu su Serhijumi Žadanu yra pasaulyje žinomiausias šalies rašytojas. Šokiruojanti ir mąsli jo kūryba išversta į visas pagrindines pasaulio kalbas, apdovanota daugeliu premijų, o jo romanas „Dvylika ratilų“ išverstas ir į lietuvių kalbą.

Rugsėjo 21–22 „Šetenių skaitymais“ savo viešnagę šalyje pradės Nobelio literatūros premijos laureatė Svetlana Aleksijevič, kuri gimė tame pačiame mieste kaip ir J. Andruchovyčius, Ivano Frankivske. S. Aleksijevič ypač domėjosi ir rašė apie dramatiškus sovietmečio įvykius ir savosios kartos patirtis – karą Afganistane, Sovietų Sąjungos griūtį, Černobylio katastrofą ir jos padarinius, o pastaraisiais metais išgarsėjo kaip aktyvi Baltarusijos diktatūrinio režimo kritikė.

2000-aisiais dėl politinio persekiojimo rašytoja buvo priversta išvykti iš šalies, vėliau grįžo, tačiau 2020-aisiais numalšinus Baltarusijos revoliuciją vėl paliko tėvynę. S. Aleksijevič sukūrė savitą dokumentinės literatūros žanrą, kurį vadina „balsų romanu”. Pagrįstas šimtais interviu, jis leidžia iš autentiškų pasisakymų sukurti plačią gyvenimišką ir dvasinę dabarties panoramą.

Panašios naujienos