Išskirtinis pavasaris – pagerinti karščio rekordai bei nuo sniego pabalę medžiai

Balandžio pradžioje kaitino vasariška šiluma, bet balandžio vidurys jau su sniegu. Toks permainingas ir banguotas yra šiųmetis balandžio mėnuo. Ir nors jis dar nesibaigė, tačiau meteorologai jau dabar teigia, kad jis buvo tikrai išskirtinis ir unikalus.

Meteorologas Gytis Valaika teigia, kad pastaraisiais metais orai dažnai nustebina, tačiau įspėjo – tokios orų permainos vyksta dėl globaliu mastu vykstančių pokyčių.

„Sniegas balandžio mėnesį tikrai nėra didelė anomalija.

Pastaraisiais metais Lietuvoje sniego sulaukdavome tiek balandį, tiek gegužės pirmoje pusėje.

Didesnė anomalija būtų >+25 °C šiuo metų laiku.

Visgi, toks gausus sniegas su šlapio sniego apdraba kaip dalis Lietuvos sulaukė balandžio 23 dieną (vietomis 15 cm ir daugiau) yra rečiau pasitaikantis įvykis“, – sakė G. Valaika.

Pavyzdžiui, gegužės pradžioje gana gausiai buvo prisnigę Pietų Lietuvoje. Meteorologas priminė, kad tam tikrose Lietuvos teritorijose 2021 m., sniegas buvo iškritęs gegužės 3 dieną, 2017 m. sniego buvo gegužės 9–10 d., 2014 metais snigo gegužės 5 d., o 2011 metais – gegužės 2 ir 4 d.

Ypač vėlai žiemiški orai buvo apsilankę 1980 metais, kai snigo net gegužės 22 dieną, taip pat vėlyvi sniego pavidalo krituliai užfiksuoti ir 1990 metų gegužės 19 d. Įdomu tai, kad 1928 metais sniegas buvo pasirodęs rekordiškai vėlai, net birželio 1–2 d. Tada sniego buvo Kaune, Marijampolėje, Lazdijuose, Varėnoje ir Prienuose.

Kėdainių apylinkėse sniego būta ir praėjusį šeštadienį, ir šios savaitės pradžioje.

Matavimų rezultatai rodo, kad šeštadienį sniego danga buvo plona ir tik vietomis buvo pasiekusi iki 1-3 cm. 

Antradienio rytą Kėdainių rajone sniego storis jau buvo daugiau nei dvigubai didesnis – siekė apie 7 centimetrus.

„Apie Šiaulius-Panevėžį pridrėbė net 12-17 cm, vietomis sniego danga galėjo siekti net 20 cm. Dotnuvoje – apie 7-8 cm“, — teigė G. Valaika ir pridūrė, kad bent truputį buvo prisnigta beveik visoje šalyje, tačiau daugiausia sniego ant žemės susikaupė šiauriniuose šalies rajonuose.

Nuo šlapio sniego apdrabos, preliminariai, labiausiai nukentėjo šiaurės rytinė šalies pusė.

„Balandis šiemet tikrai labai banguotas, – paprašytas įvertinti, koks yra šiųmetis antrasis pavasario mėnuo, sakė meteorologas. – Mėnesio pradžia buvo vasariškai-rekordiškai šilta, vėliau sulaukėme staigaus atšalimo su sniegu šiaurės rytiniuose rajonuose.

Jį gana greitai pakeitė dar vienas vasariškos šilumos pliūpsnis, trukęs keletą dienų. Tuomet orai atvėso iki normalių balandžiui.

Na, o pastarąsias 7-8 dienas vyravo šalti orai, tačiau juos savaitės gale vėl pakeis vasariška šiluma.

Tiesa, tokia šiluma nebus būdinga tokiam metų laikui ir greičiausiai ilgai nesitęs“.

Vis tik G. Valaika įspėjo, kad tokie dideli orų svyravimai mūsų šalyje vis dažniau pasitaiko dėl globaliu mastu vykstančių pokyčių.

Karščių, šilumos rekordų ir sniego su atšalimais sulaukė ne tik Lietuva, bet ir daugelis Europos valstybių. „Nesame išskirtiniai“, – pridūrė jis.

Šių metų pavasario vidurys buvo įsimintinas ir dėl šilumos bangos, plūstelėjusios į Lietuvą  pačią paskutinę kovo dieną bei pasirodžiusią kelias dienas balandžio viduryje.

Pasak meteorologo G. Valaikos, tomis dienomis užkilusi temperatūra sumušė kone pusę šimto metų besilaikiusį kovo mėnesio šilumos rekordą.

Pasak pašnekovo, dėl nuo Šiaurės Afrikos trumpam plūstelėjusios labai šiltos oro masės ilgasis šių metų Velykų savaitgalis buvo vasariškai šiltas. Dėl to užfiksuoti kovo 30–31 ir balandžio 1 d. rekordai. 

Rekordas fiksuotas ir Dotnuvos meteorologijos stotyje.

Iki šių metų pati aukščiausia kovo mėn. temperatūra tiek mūsų rajone, tiek ir visoje Lietuvoje buvo išmatuota 1968 metais: tąkart Kėdainių rajone įšilo iki 20,5 laipsnių šilumos. Šiais metais šis rekordas buvo pagerintas: kovo 31 dieną fiksuota 23,1 laipsnių šiluma.

„Mėnuo buvo neįprastai šiltas ir pateko į penketuką šilčiausių kovų per visą modernių meteorologinių stebėjimų istoriją. Vidutinė oro temperatūra neretai atitiko balandžio pirmą pusę, o paskutinė kovo diena buvo absoliučiai šilčiausia kovo diena per visą istoriją. Jos vidutinė oro temperatūra atitiko meteorologinę vasarą“ – teigė G. Valaika.

Rekordinis yra ir šių metų balandžio mėnuo. Ypatingai šiltų dienų sulaukėme mėnesio viduryje – 8, 9 ir 10 dienomis.

Be to, 9 ir 10 dienomis Dotnuvos meteorologijos stotyje fiksuoti nauji karščio rekordai: 9 dieną aukščiausia oro temperatūra siekė 26,7 laipsnius (pagerintas 2008 metų rekordas – 22,6 laipsniai), balandžio 10 dieną sušilo iki 19,5 laipsnių (pagerintas 2023 metų rekordas – 19,4 laipsniai).