Savo naujuose namuose Kampų bendruomenė paminėjo pilnametystę

Lapkričio 27 d., paskutinįjį rudens šeštadienį, Josvainių seniūnijoje, nuo kelio Aristava – Kėdainiai – Cinkiškis pasukus į kairę, pažliugusio sniego kelias toliau vedė į atokų Kampų kaimą, kur jaukiuose, šiltuose, neseniai suręstuose Kampų bendruomenės namuose buvo švenčiamas Kampų bendruomenės centro 18-tasis gimtadienis, tuo pačiu vyko teminio kaimo ,,Laumių gryčia“ pristatymas.

Pristatyti projekto „Kuriame rytojų jau šiandien“ rezultatai, išragauti sumanių kaimo šeimininkių originalūs saldėsiai, o šventinę nuotaiką palaikė kaip visada nuoširdaus atlikėjo Liudo Mikalausko atliekamos dainos, akomponuojant pianistei Beatai Vingraitei-Andriuškevičienei.

Susirinkusieji galėjo paskanauti bendruomenės moterų sukurtų saldumynų, kurių, kaip jos sakė, nenusipirksi nei viename prekybos centre. Tai ir burokėlių saldainiai su širdažole, zefyrai su šeivamedžio džiovintais žiedais, varškės sūris su pomidorų džemu, obuolių saldainiai su levandrėlėmis bei firminė rūgštynių sriuba.

Kaimą suvienijo problemos

Kampų seniūnaitijos seniūnaitė, Kampų bendruomenės aktyvi narė Aušra Vaidotienė, pristačiusi Kampų kaimo bendruomenę, papasakojo kuo šiandien gyvena Kampų bendruomenės žmonės, kokie jų lūkesčiai, kokia buvo bendruomenės kūrimosi pradžia. Per 18-ka metų bendruomenei vadovavo trys žmonės. Kampų bendruomenės įkūrėja buvo A. Vaidotienė, vėliau bendruomenei vadovavo Deimantė Adomaitienė, pastaruoju metu prie bendruomenės vairo – Vilimas Vaidotas.

A. Vaidotienė pasakojo, jog šiandien Kampų kaime gyvena 99 gyventojai, nors deklaravusiųjų gyvenamąją vietą yra ir daugiau. Bendruomenė buvo įkurta 2003 metų lapkričio 27 d., todėl neatsitiktinai pasirinkta data bendruomenės namų atidarymui.

„Mes kūrėmės ne dėl projektinės veiklos, nes tuomet dar nebuvo vykdomi projektai. Mes kūrėmės dėl to, kad norėjome kurtis. Mūsų kaimą suvienijo problemos. Tai pirmiausia buvusios vandentiekio problemos, kaip palikimas nuo kolūkio laikų. Taip pat žvyrkelis, vedantis link Kampų nuo kelio Aristava – Kėdainiai – Cinkiškis, per metus sugadinantis ne vieno automobilio važiuoklę. Dar vienas galvos skausmas – įvažiavus į Kampus labiausiai matomos apleistos fermos.

Kampų kapinaitėse nebuvo sargo, kuris prižiūrėtų tvarką, apšienautų žolę. Šios bei kitos problemos ir paskatino kurti bendruomenę, be to, gavome patarimą, jog sukūrus bendruomenę bus lengviau šias problemas spręsti“, – atvirai dėstė A. Vaidotienė.

Išskirtiniai ir žinomi

Kaip kiekviena bendruomenė Kampai turi himną, herbą ir vėliavą. O surengti renginiai yra iš įvairių veiklų. Čia žmonės neskirstomi, ar jie yra bendruomenės nariai ar ne, tiesiog klausiama jų nuomonės. Kai žmonės pasako, ko jie norėtų, tuomet pagal jų poreikius žymiai lengviau rengti projektus ir visai nesvarbu, ar jie bus finansuojami.

Kampų bendruomenės pirmininko V. Vaidoto, kuris šiuo metu išvykęs, iniciatyva buvo įrengta profesionali motokroso trąsa, į kurią šios sporto šakos mėgėjai atvažiuoja iš visos Lietuvos. „Džiaugiamės, kad nuo 2018 m. dėl šios trąsos pasaulio motokroso čempionas Arūnas Geležnikas organizuoja vaikų vasaros atostogas.

2013 metais įrengta sporto ir poilsio zona, kurios vietoje, kaip vietiniai gyventojai pamena, buvo pelkė. Įgyvendinus projektą, ji buvo sutvarkyta. Joje yra ir židinys, kuriuo gali pasinaudoti bet kas, atvažiavęs į Kampus.

2019 m. su Nacionalinės žemės tarnyba išsinuomojus užtvanką, buvo pasirašyta nuomos sutartis ir įsipareigojimas ją įžuvinti. Kiekvienais metais už nuomą išleidžiant daugiau nei 200 eurų, šie pinigėliai sugrįžta parduodant žvejybos bilietus“, – iniciatyvas vardino pranešėja.

Klabėdama apie ateities planus, A. Vaidotienė paminėjo ir apšvietimo problemą, todėl bendruomenė turi ambicingų planų – parengti projektą ir galbūt su atsinaujinančiais šaltiniais aprūpinti Kampų kaimą elektra be trikdžių.

Dar viena graži bendruomenės iniciatyva – pradėtas sodinti Kampų šilas. „Mes išskirtiniai tuo, jog turime Šušvės ir Nevėžio santaką, ypatingo grožio gamtos kampelį, pro mūsų teritoriją eina piligrimų kelias, kviečiame visus atvykti vasarą ir pasigrožėti šiomis vietomis.

Mes norėtume akmenyje įamžinti Kampų seniūnaitijos kaimus, kad žmonės žinotų, kur koks kaimas yra buvęs“, – pabrėžė Aušra.

Dirba be atlygio

„Ne visi supranta, kiek bendruomenėse žmonės dirba arba savanoriauja be atlygio. O mes jų darbą „pavertėme“ pinigais, kad matytume, kiek iš biudžeto neimame lėšų. Per 18 metų bendruomenė surengė 210 įvairių veiklų.

Kadangi mes neturime nei mokyklos, nei kultūros centro, ką sugalvojame, tą patys ir padarome, todėl prie kiekvienos veikos dirba mažiausiai 4 savanoriai. Paskaičiavus kiekvieno savanorio valandinį 4,5 Eur įkainį, susidaro solidi suma, siekianti daugiau nei 26 tūkst. eurų“, – netikėtais paskaičiavimais pasidalino A. Vaidotienė, toliau tęsusi, kiek įvairių išgyvenimų, nenumatytų darbų teko patirti bei atlikti statant bendruomenės namus.

Bendruomenės įkūrėja pagarsino padėką tiems žmonės, kurie prisidėjo statant bei rengiant Kampų bendruomenės namus. Ši padėka bus pakabinta bendruomenės namuose, pačioje matomiausioje vietoje.

Naujuosius bendruomenės namus pašventino Panevėžiuko Nukryžiuotojo Jėzaus parapijos klebonas Žilvinas Zinkevičius.

Pristatė „Laumių gryčios“ edukacinę programą

Kampų bendruomenės teminį kaimą „Laumių gryčia“ pristatė trys „laumės“. Deimantė Adomaitienė perskaitė itin saugomą padavimą-legendą apie Kampų kaimo atsiradimą.

Žaneta Šaltienė pristatė „Laumių gryčios“ edukacinę programą, kuri skirta mišrioms grupėms, šeimoms, kolektyvams, gali būti pritaikyta proginėms šventėms, kurios trukmė 2–2,5 val. Priimamų svečiuotis grupių dydis iki 25 asmenų. Programos metu bus pasidalinta surinktomis žiniomis apie dažnai sutinkamus vaistinius augalus, jų naudingas savybes, panaudojimą gydantis, gražinantis, gaminant maistą. Bus galima paragauti įvairių rankų darbo gardumynų, praturtintų šiais augalais, o nuotaikingame žaidime teks atpažinti kvapiųjų žolių aromatus. Visi programos dalyviai bus pavaišinti pagal seną tradiciją išvirta rūgštynių sriuba.

Danguolė Šimkevičienė pristatė „barstukus“, kaip gerąją namų dvasią, jų galias, kaip juos prisijaukinti, bet visų paslapčių neišdavė, pakvietusi atvykti į „Laumių gryčią“ ir daugiau apie juos išgirsti.

Saldainių iš burokėlių iniciatorė

Ištekėjusi už Vaidotų sūnaus Jono, Skaistė Vaidotienė sakė irgi įsiliejusi į Kampų bendruomenę.

„Pradžioje nedrąsiai, bet dabar galiu sakyti, kad esu nemažai prisidėjusi prie Kampų bendruomenės veiklos. Firminiai burokėlių saldainiai yra mano kūrinys. Raudonųjų burokėlių deserto idėja gimė berods prieš ketverius metus dalyvaujant Josvainių miestelio šventėje „Šeimininkių fiesta“, kurios tema tada buvo daržovės.

Tuomet šie saldainiai pelnė pirmąją vietą. Po tokios sėkmės receptas dar buvo patobulintas, o šių saldėsių imta gaminti vis daugiau ir daugiau. Saldainiai buvo pristatyti ir Kėdainių miesto šventės metu, jie buvo skirti dovanoms įvairių švenčių progomis, pardavimui mugių metu, o pinigėliai papildydavo bendruomenės sąskaitą.

Kuriant projektą apie teminį kaimą, buvo „įtraukti“ ir saldainiai, kuriais bus pavaišinti edukacinės programos dalyviai. Jie pagaminti iš burokėlių, o iniciatyvios moterys pridėjo dar vieną ingredientą – širdažolės, kuri yra kaip prieskoninė žolelė“, – pasakojo Skaistė Vaidotienė, galiausiai pajuokavusi, kad saldainių gamybos paslapties ji išduoti negalinti. Sūnus Kajus yra pirmasis burokėlių saldainių degustatorius.

Paklausta, ar neliūdna Kampuose gyventi jaunoms šeimoms, Skaistė sakė, jog atsikėlus į Kampus ji su vyru apsigyveno jo tėvų namuose, paskui šalia nusipirko savo sodybą. „Gyvenam ir džiaugiamės gyvenimu, o į bendruomenės gyvenimą stengiamės įtraukti ir jaunus žmones, nors jų kaime nėra daug. Vasarą organizuojame šeimų šventes, kad turėtų užsiėmimo ir mūsų mažieji gyventojai. Šios šventės idėją pasiūliau aš, norėdama, kad jaunos šeimos turiningiau galėtų praleisti laiką su savo vaikais“, – teigė iniciatyvi moteris.

Kampų kaimo bendruomenę sveikino gausus būrys svečių, Seimo, rajono Savivaldybės atstovai, Tarybos nariai, taip pat Panevėžiuko Nukryžiuotojo Jėzaus parapijos klebonas Žilvinas Zinkevičius, Josvainių seniūnijos seniūnas Algimantas Sirvidas, projekto partneris UAB „Timberis“ direktorius Dovydas Kinderis, Josvainių kultūros centro renginių organizatorė Inga Mikusievičienė, Kauno rajono bendruomeninių organizacijų sąjungos pirmininkė Eglė Juozapavičienė, Josvainių moterų klubo „Aušra“ atstovės, Juodkaimių bendruomenės centro pirmininkė Virginija Cukanovienė, Kunionių bendruomenės atstovai.

Astos Raicevičienės nuotraukos