Lapkričio 27-osios vakarą Krakių kultūros cent­ras, kaip ne vieną praėjusios vasaros vakarą bei po­pietę, vėl traukė gausų būrį krakiškių bei svečių. Čia vyko išskirtinis ,,Krakės – Mažoji Lietuvos kultūros sostinė 2021“ uždarymo koncertas.

Vakaro metu susirinkusieji turėjo progą pamatyti fotografo Vaido Juškos filmą, kuriame įamžinti liepos mėnesį vykę Krakių 600-mečiui skirti renginiai, apdovanoti ir padėkota tiems, kurie labiausiai prisidėjo rengiant Krakių jubiliejaus paminėjimą. Scenoje pasirodė Krakių kultūros centro saviveiklininkai bei svečiai – atlikėjas Liudas Mikalauskas kartu su Ona Kolobovaite ir pianiste Beata Vingraite-Andriuškevičiene, dovanoję puikų šventinį vakarą. Krakės estafetę perdavė Raseinių rajonui – Nemakščiams, kurie 2022 metais Kauno apskrityje taps Mažąja Lietuvos kultūros sostine.

Krakės – išskirtinė gyvenvietė

„Krakės – Mažoji Lietuvos kultūros sostinė 2021“ užbaigė kelionę 600-uoju laiko ratu. Dalyvavusieji daugybėje turiningų renginių turėjo galimybę pažinti šį kraštą, jo kultūros ir istorijos paveldą, tradicijas, kulinariją, dabartį ir pasiekimus. Taip pat žmones – tuos, kurie gyvena ir kuria gimtinėje ir tuos, kurie išsibarstę po visą pasaulį.

Scenoje pasirodė „Step by step“ grupės šokėjos ir gatvės lėlės. (A. Raicevičienės nuotr.)

Vakaro vedėjas L. Mikalauskas pagarsino, kad iš viso renginių sąrašo matyti, jog Krakės šiais metais buvo išskirtinė gyvenvietė. „Beveik visa Lietuva pas jus buvo suplūdusi minint 600-tų metų jubiliejų. Krakėms tapti viena iš Mažųjų Lietuvos kultūros sostinių buvo labai graži dovana.

Šiandien susirinkome tam, kad padėkotume visiems tiems, kurie nudirbo pačius sunkiausius darbus ir tiems, kurie susirinkdavo į tuos renginius“, – teigė vakarą vedęs atlikėjas, akcentavęs išskirtinius, jubiliejui skirtus darbus bei renginius.

Pagrindiniai šventės akcentai

Daug dėmesio susilaukė kėdainiečio fotomenininko Vaido Juškos sukurtas filmas apie šiais metais garbingą jubiliejų šventusias Krakes, Krakių miestelio 600-mečiui skirtus renginius, žmones.

Tautodailininko krakiškio Vytauto Ulevičiaus pastangomis ir dosnių rėmėjų pagalba miestelio centre pastatyta skulptūra, skirta Krakių 600 metų jubiliejui. Krakės išgražėjo seniūnijos pastangomis, išpuoselėtomis viešosiomis erdvėmis.

Šventinį vakarą pasirodė Krakių vaikų ir jaunimo folkloro ansamblis ,,Smilgelė“.

Krakių M. Katkaus gimnazijos sode įrengtas Šv. Kotrynos jaunuolynas, įamžinantis edukacinis stendas.

Surengta istorijos konferencija „Krakės – 600-uoju laiko ratu“ ir tokiu pačiu pavadinimu išleista knyga, kurios sudarytojas – Robertas Dubinka.

Šiemet taip pat surengta šešias dienas trukusi Krakių miestelio šventė „Krakės 600-uoju laiko ratu“.

Surengtos respublikinės sportinio ėjimo ir bėgimo varžybos, po daugelio metų čia atgaivintos ristūnų žirgų lenktynės.

Meniniai projektai – tai gatvės lėlės, miestelyje tapusios simboliais, spektaklis „Krakės 600- uoju laiko ratu“ ir fotomenininko Vaido Juškos ir dailininkės Marijos Burneikienės fotografijų paroda.

Kol pandemija buvo visus uždariusi namuose, vyko virtualūs susitikimai su kraštiečiais, pasklidusiais po visą Lietuvą bei pasaulį.

Šventę vainikavo operos solistų Liudo Mikalausko ir Onos Kolobovaitės koncertas.

Išskirtinio dėmesio sulaukė Krakių bendruomenės centro sukurta žydų kulinarijos ir kultūrinio paveldo programa „Žydų kaimynystėje 150 metų: kodėl „žydiškai“ reiškia „atvirkščiai“.

Kėdainių rajono savivaldybės rengtuose verslo įmonių apdovanojimuose Krakių bendruomenei įteiktas „Versliausios bendruomenės“ apdovanojimas. Už sėkmingą viešųjų paslaugų vystymą kaimo vietovėje Krakių bendruomenės centras įvertintas „Lietuvos kaime gyventi gera 2021“ garbės raštu.

Kėdainių rajono 2021 metų socialine darbuotoja išrinkta Krakių seniūnijos socialinė darbuotoja Vilma Berulienė. 2021 metais „Metų kultūros darbuotoju“ Kėdainių rajone išrinktas Krakių kultūros centro direktorius Robertas Dubinka.

Įteiktos padėkos

Krakių kultūros centro direktorius R. Dubinka ir Krakių bendruomenės centro pirmininkė Daiva Dubinkienė dėkojo visiems, kurie prisidėjo prie Krakių miestelio 600-tojo jubiliejaus šventinių renginių organizavimo.

Padėka įteikta Krakių seniūnijai ir jos seniūnui Ernestui Barčui už visokeriopą pagalbą įgyvendinant projektus. Kėdainių rajono policijos rėmėjams dėkota už nuolatinį bendradarbiavimą organizuojant šventes Krakėse. Už surengtas parodomąsias ristūnų žirgų varžybas miestelio hipodrome padėka įteikta Virmantui Lavickui, už iniciatyvą ir suorganizuotas Respublikines sportinio ėjimo ir bėgimo varžybas padėkota Robertui Kaseliui.

Kėdainių rajono policijos rėmėjams dėkota už nuolatinį bendradarbiavimą organizuojant šventes Krakėse.

Dėkota taip pat didelei žmonių grupei, Krakių kultūros centro darbuotojams, kurie šiemet turėjo trigubą ar net didesnį krūvį ir prisidėjo prie visų renginių ir švenčių organizavimo, taip pat Krakių jaunimui, savanoriams.

Už edukacines programos „Žydų kaimynystėje150 metų: kodėl „žydiškai“ reiškia „atvirkščiai“ idėjos įgyvendinimą padėka įteikta Vilmai Cechanavičienei. Nerijui Simanynui – už skirtą paramą. Jo lėšomis buvo nupirktos visos pramogos vaikams, N. Simanynas yra ir nuolatinis švenčių rėmėjas.

Padėka įteikta Aušrelei Sereikienei ir visai Krakių M. Katkaus gimnazijai už dalyvavimą veiklose, už Šv. Kotrynos vienuolyno vietos įamžinimą ir senjorų šventės rengimą.

Šventinį vakarą vainikavo operos atlikėjų Liudo Mikalausko ir Onos Kolobovaitės koncertas.

Ūkiniai darbai niekada nesibaigia

Prieš šventinį vakarą pakalbintas Krakių seniūnijos seniūnas Ernestas Barčas nuogąstavo, ar Krakės, buvusi Mažoji Lietuvos kultūros sostinė, sugebės išlaikyti tą lygį, kurį pasiekė šiais metais.

„Šventė baigėsi, bet ūkiniai darbai nesibaigia“, – sako Krakių seniūnas E. Barčas.

„Manau, kad mums viskas pavyko, mes viską įgyvendinom. Labai svarbu, kad ir svečiai pamatė, kaip šiandien Krakės atrodo, ne kartą gerą žodį pasakė rajono vadovai, Tarybos nariai. Aišku, žvelgdamas savo akimis matau, kad kai ką mes galėjome padaryti truputį geriau, bet stengsimės kitais metais. Iš kiekvieno tokio renginio mes pasimokome. Lieka patirtis, o tobulumui ribų juk nėra“, – teigė E. Barčas.

Kokius darbus toliau šiandien rikiuoja Krakių seniūnija? Pasak seniūno, šiais metais Ažytėnuose kartu su nuolatiniu rėmėju Šarūnu Šiuše pavyko padaryti gėlyną, o kitais metais jau yra vykdomas dar vienas projektas: „Turėsime labai gražų gėlyną prie Pajieslio bendruomenės namų. Naujas gėlynas bus įrengtas ir prie Meironiškio kultūros centro. Yra minčių, kad kitais metais turėtų prasidėti dar vienas projektas, apie kurį kol kas nenorėčiau kalbėti. Kultūros renginiams pasibaigus ūkiniai darbai niekada nesibaigia.“

Didžiausia atsakomybė – vadovams

Didžiausia šventinių renginių atsakomybės našta atiteko Krakių kultūros centro direktoriui R. Dubinkai ir Krakių bendruomenės centro pirmininkei D. Dubinkienei.

Paklaustas, ką reiškė krakiškiams šiais metais būti Mažosios Lietuvos kultūros sostine, R. Dubinka šyptelėjęs pažymėjo, kad pirmiausia – daug darbo, o jei rimtai – Krakės tapo daug labiau žinomos Lietuvoje, nei buvo iki šiol. „Tai labai svarbu – miestelis, turintis tokią gražią 600-tų metų istoriją, įspūdingą praeitį, tapo labiau matomas, mus atrado ir pamatė daugybė Lietuvos žmonių,“ – teigė jis.

Didžiausia šventinių renginių atsakomybės našta atiteko Krakių kultūros centro direktoriui R. Dubinkai ir Krakių bendruomenės centro pirmininkei D. Dubinkienei.

Kalbėdamas apie pagrindinius momentus prisimenant šventinius renginius, R. Dubinka išskyrė įvykusią šešių dienų miestelio šventę, skirta Krakių 600-mečiui pažymėti. Taip pat – išleistą knyga „Krakės – 600-uoju laiko ratu“.

„Šių metų pradžioje, dar siaučiant karantinui, nuotoliniu būdu buvo surengta konferencija. Jos medžiagą patalpinom į knygą, kurią pavyko išleisti. Tai labai didelis dalykas, įprasminantis šį garbingą miestelio jubiliejų. Norisi paminėti ir žydų kultūros savaitę, respublikinį jaunimo folkloro festivalį, edukacinės programas,“ – pažymėjo R. Dubinka.

Dėkinga visai komandai

D. Dubinkienė pridūrė, kad ją labiausiai žavi istorinės atminties akcentai, kuriuos norėjosi parodyti plačiau. Vien per 5 mėnesius 700 žmonių išgirdo ir dalyvavo edukacinėje programoje, sužinojo, kas yra Krakės, bent dalele prisilietė prie Krakių istorijos.

„Labai džiaugiuosi, kad medžio skulptūroje įamžintas Krakių 600-metis ir jubiliejinis Krakių suoliukas pastatytas. Skinderiškių parke taip pat pastatyta skulptūra. Visa tai skirta Krakių istorinių momentų įamžinimui, sklaidai bei viešinimui.

Tautodailininko krakiškio Vytauto Ulevičiaus pastangomis ir dosniai padedant rėmėjams miestelio centre pastatyta skulptūra, skirta Krakių 600 metų jubiliejui.

Renginiai vyko ne tik Krakėse. Į Mažosios Lietuvos kultūros sostinės 2021 metų renginių planą įtraukėme stambesnius Krakių seniūnijos kaimus. Pajieslyje vyko Joninės, Plinkaigalyje – Šeimų šventė, Ažytėnuose – vidurvasario šventė, Meironiškyje – kupolinės. Darbo turėjome labai daug.

Džiaugiamės, kad kas kiek galėjo – pinigėliais prisidėjo, parėmė ir eiliniai Krakių bendruomenės žmonės.

Tarp rėmėjų – Krakių žemės ūkio bendrovė, Krakių smulkieji verslininkai, privatūs asmenys, tokie kaip Nerijus Simanynas, kuris yra nuolatinis Krakių švenčių rėmėjas. Vienas visko nepadarysi – mes buvome komanda, kuriai aš labai dėkinga. Dabar laukia ataskaitos, bet netrukus prasidės kiti metai, teks planuoti naujus renginius,“ – apibendrino D. Dubinkienė.

Skaudu, kad Krakės „susitraukė“

52 metus Krakėse gyvenantis Alfonsas Marazas pasakojo, kad šventiniuose renginiuose dalyvavo visą savaitę: ir kaip žiūrovas, ir kaip dalyvis. Pats jis yra folkloro ansamblio „Žiedupė“ narys ir darantis viską, ko reikia – ir padainuojantis, ir pašokantis.

„Šiandien tikrai galima gyventi“, – sako A. Marazas.

Pasidomėjus, ar patenkintas gyvenimu Krakėse, A. Marazas teigė, kad gyventi reikia, kol gyvenasi. Jis kilęs iš Pagirių, o daugiau nei pusšimtį metų išgyvenęs Krakėse.

„Ar geri Krakėse žmonės, ar patenkintas valdžia?“ – klausiu garbaus amžiaus vyro.

„Kai pats neprastas, tada ir valdžia gera,“ – pašmaikštavo A. Marazas ir pridūrė, kad vertinant kitus pirmiausia reikia pažiūrėti į save.

„Buvau inžinierius-mechanikas, dirbau kolūkių laikais, paskui Krakių bendrovėje. Visą laiką dirbau kolektyve, esu kolektyvo žmogus, visuomenininkas. Skaudu, kad šiandien, sulaukus 80 metų, Krakėse tepažįstu kas ketvirtą žmogų, nes mano amžiaus ir vyresnių mažai išlikę. Beveik pusę žmonių iš Krakių išvyko, ypač jaunimo. Pensijos užtenka pragyvenimui, man visuomet užteko pinigų, kai jų ir neturėjau, nesu labai reiklus. Šiandien tikrai galima gyventi,“ – optimistiškai užbaigė A. Marazas.

Lietuvos mažųjų kultūros sostinių konkursą inicijuoja Lietuvos kaimo bendruomenių sąjunga. Projekto partneriai – Lietuvos savivaldybių asociacija, Kultūros ministerija, Lietuvos seniūnų asociacija.
 
Nuo 2018 m. Lietuvos kultūros taryba kasmet skiria 50 tūkst. Eur svarbiausiems mažųjų kultūros sostinių projektams.
Lietuvos mažųjų kultūros sostinių programa stiprina vietos bendruomenių kultūros tradicijas, profesionalaus meno prieinamumą ir sklaidą, plėtoja kultūrinį turizmą, turtina kultūrinį gyvenimą regionuose, stiprina kultūros lauko kūrėjų tinklą bei skatina naujas iniciatyvas. 

Lietuvos mažųjų kultūros sostinių projektas išaugo iš programos „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“.

Astos Raicevičienės nuotraukos