„Moterų neišrenka, nes jos pačios neina į politiką“, – analizuojant ką tik įvykusius rinkimus, ši dažnai viešumoje išsakoma visuomenės nuomonė nepasiteisino. Galutiniai rezultatai rodo, kad į šalies savivaldybių tarybas vyrai ir moterys kandidatavo apylygiai – iš viso 53 proc. vyrų ir 47 proc. moterų. Lemiami balsai pasiskirstė mažiau proporcingai: į tarybas išrinkta 67 proc. vyrų ir 33 proc. moterų.

20-tyje savivaldybių moterų kandidatavo daugiau nei vyrų

Lygių galimybių integravimo ekspertė Vilma Gabrieliūtė iš Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos pastebi, kad rinkimų metu žmonės dažnai išsamiai nepasidomi kandidatėmis, galbūt net nesąmoningai pasirenka balsuoti už vyrus: „Aplinka labai smarkiai sąlygoja tai, kad mes lyderystę, sprendimų priėmimą siejame su vyriškumu.

Nuo mažens pasakose, filmuose matome berniukus ir vyrus, kurie užima lyderių pozicijas, vyriški personažai filmuose ir kalba 2-3 kartus daugiau, taip suponuojant, kad būtent vyrai yra tie, kurie turi ką pasakyti. Mergaitėms keliame kitus reikalavimus, siejame jų gyvenimus su privačia sritimi. Tai gali lemti, kad ir politinius postus labiau įsivaizduojame kaip tinkamus vyrams. O tai didžiulis praradimas, ne tik dėl iššvaistytų išteklių, nes moterys yra tos, kurios dažniau įgyja aukštąjį išsilavinimą, bet ir dėl sprendžiamų klausimų kokybės – kai valdybose ir tarybose yra mažai moterų, socialiniai ir sveikatos klausimai dažnai tampa ne prioritetiniai.“

Savivaldybių, kuriose į tarybas išrinkta daugiau moterų, nei vyrų – nėra

Į naujos kadencijos (2023-2027 m.) Kėdainių rajono savivaldybės tarybą išrinkta 14 vyrų ir 11 moterų. Į pirmąjį tarybos posėdį jie rinksis š. m. balandžio 21 d.

Tarybų rinkimuose 20-tyje savivaldybių iš 60-ties moterų kandidatavo daugiau nei vyrų. Tai Akmenės rajonas, Birštonas, Joniškio rajonas, Jurbarko rajonas, Kazlų Rūda, Kelmės rajonas, Kupiškio rajonas, Mažeikių rajonas, Pagėgiai, Panevėžys, Pasvalio rajonas, Rietavas, Rokiškio rajonas, Skuodo rajonas, Šalčininkų rajonas, Šiaulių rajonas, Širvintų rajonas, Švenčionių rajonas, Visaginas ir Zarasų rajonas. Varėnos rajone vyrų ir moterų kandidatavo po lygiai.

Žiniasklaidoje matomas „merų“ ir „merių“ pasiskirstymas

Kalbant apie merų ir merių rinkimus, šiemet iš viso kandidatavo 433 asmenys, iš jų 111 moterų ir 322 vyrai (atitinkamai 26 ir 74 procentai). Pirmąjį turą praėjo 2 moterys ir 24 vyrai. Po antrojo turo 60 savivaldybių turime 6 meres ir 54 merus (atitinkamai 10 ir 90 procentų).

Žiniasklaidos analizės bendrovės „Mediaskopas“ duomenys nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2023 m. kovo 24 d. rodo didžiulę moterų ir vyrų paminėjimų šiame kontekste disproporciją. Žodis „merė“ žiniasklaidoje randamas 6,3 proc. atvejų, „meras“ – 93,7 proc. Žiūrint pagal regionus, Tauragės, Telšių, Marijampolės ir Utenos regionų žiniasklaidoje moterys merės praktiškai visai neminimos.

Vertinant tik rinkimų laikotarpį, t. y., tik šiuos metus, paminėjimų procentas išlieka toks pat: „merė“ paminėta 6 proc., „meras“ – 94 proc.

Raktiniai žodžiai „Savivaldybės tarybos narė“ sudaro ketvirtadalį (25,7 proc.), o „savivaldybės tarybos narys“ – tris ketvirtadalius visų savivaldybių tarybų narių paminėjimų žiniasklaidoje.

Šaltinis: Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos pranešimas, parengtas įgyvendinant projektą „Savivaldybės sėkmės kodas – lyčių lygybė“. ir „Kėdainių mugės” inf.

Titulinė nuotrauka – Rolano Valionio.