Vienišo žmogaus aplankymas ar telefono skambutis gali ištraukti iš nevilties

Atsakyti į klausimą, kodėl žmogus nusižudė, negalime nei vienu žodžiu, nei vienu sakiniu. Po to, kai šeimoje ar darbo kolektyve įvyksta tokia tragedija, žmonės lieka gyventi su kaltės jausmu, kuris yra gerokai didesnis, nei gedulas. Tačiau kur kas mažiau dėmesio skiriama tam, kad kitą kartą tokiems įvykiams būtų užbėgama už akių, kaip ir stinga atsakymo į klausimą, ką gali padaryti kiekvienas žmogus, kad jo aplinkoje tokių įvykių nebūtų. Ir kaip padėti kenčiančiam žmogui?

Gruodžio 1 d., trečiadienį, Kėdainių kultūros centre bus rodomas festivalyje „Nepatogus kinas“ pristatytas dokumentinis filmas „Būsiu su tavim“, kuriame pasakojama apie savižudybių prevenciją.

Filmas, kurį būtina pamatyti kiekvienam – taip sako žmonės, jau matę „Būsiu su tavim“. Nors tema ir sudėtinga, filme nestinga šviesos, nėra emocinio sunkumo, parodoma ne tik problema, bet ir jos sprendimo galimybės.

„Kiekvieno žmogaus skausmas yra svarbus, o žmonių istorijos – sudėtingos. Su savo skausmu žmonės gyvena dešimtmečiais ir netiki, kad sulauks pagalbos, kad jie gali padėti patys sau ar jiems gali padėti kažkas kitas“, – sako psichologė Valija Šap.

Psichologę V.Šap ir policijos pareigūnę Gintarę Meškienę kūrybinė grupė Kupiškyje filmavo beveik ketverius metus, nes juos itin sudomino moterų veikla savižudybių prevencijos srityje ir jų pozityvus nusiteikimas.

Kupiškyje savižudybių skaičiai prieš septynerius metus buvo vieni didžiausių Lietuvoje – jie du kartus lenkė bendrą Lietuvos vidurkį ir keturis kartus – Europos vidurkį. Tai buvo gana opi Kupiškio savivaldybės problema. Tačiau kadangi jokios nacionalinės strategijos nebuvo, tuometinis rajono meras nusprendė pabandyti situaciją pakeisti pasitelkus savo rajono gyventojus.

Psichologei V. Šap buvo pasiūlyta suburti darbo grupę ir sukurti strategiją, kaip padėti apie savižudybę galvojantiems ar su ja susidūrusiems asmenims. Prie iniciatyvos prisijungė įvairių sričių specialistai, savanoriškai pagalbą pasiūlė ir Kupiškio policija.

Strategija pasiteisino – Kupiškiui pavyko įveikti sudėtingą problemą. Pasirodo, paprastas žmogiškas ryšys, vienišo žmogaus aplankymas ar telefono skambutis gali ištraukti iš nevilties. Kupiškio pavyzdžiu ėmė sekti ir kitos savivaldybės.
Filmo „Būsiu su tavim“ žiūrovai pamatys psichologę V. Šap ir policijos pareigūnę G. Meškienę, lankančią vienišus žmones atokiuose kaimuose ir bandančias jiems padėti.

Pasak V. Šap, savižudybė yra procesas. Nesėkmės, nelaimės, krizės, kiti žmogų traumuojantys įvykiai savižudybę gali pastiprinti, būti pradžia: „Bet sakyti, kad žmogus nusižudė dėl netinkamų sąlygų darbe, konfliktų namuose, nėra teisinga. Kai įvyksta skaudus įvykis, mes dažnai ieškome kaltų. Gal todėl, kad nuramintume sąžinę, atrastume kaltąjį ir galvotume, kad viską padarėm. Tai bėda, tai atsakymas į klausimą, kodėl neišlipame iš skaudžių įvykių srauto. Kur kas prasmingiau paklausti savęs ir kitų: kaip anksčiau nepamatėme šalia esančio kenčiančio žmogaus? Ką galiu padaryti, kad ateityje tai pastebėčiau?“

Specialistė sako, kad su sunkumus patiriančiu žmogumi svarbu kalbėtis, o pokalbio metu jis gali atgauti viltį, suprasti, kad, norint padėti sau, verta pradėti nuo mažų žingsnių: „Taip pat svarbu suprasti, kad normalu yra kentėti, palūžti, kad tai – žmogiška. Nesvarbu, tu esi vyras ar moteris, verslininkas, bedarbis, mama, sergi sunkia liga ar turi priklausomybių. Kalbėdamas žmogus pamato, sulaukia patvirtinimo, kad nors skausmas yra didžiulis, bet ar tikrai nėra sprendimo? Mes esame čia, kad kartu ieškotume sprendimo. Svarbiausi žingsniai – suprasti ir priimti žmogų tokį, koks yra. Su visa jo patirtimi.“

Kalbėdama apie filmą „Būsiu su tavim“ V. Šap sakė, jog šis filmas kalba ir apie tai, kad norint padėti kenčiančiam ypatingo pasirengimo nereikia, nereikia būti ir dideliu profesionalu: „Ir padėti nėra labai sudėtinga. Žmogui reikia dėmesio, su juo bendrauti, kalbėtis. Filmu norėjome parodyti, kad kiekvienas žmogus, skirdamas laiko kitam, gali labai padėti arba išgelbėti kito gyvybę“, – kalbėjo V. Šap.