Pakilusios elektros kainos verčia ne tik perskaičiuoti savo išlaidas, tačiau ir ieškoti sprendimų, kaip ir kur sutaupyti. Pasak Kėdainių rajono savivaldybės atstovų, Kėdainiai kol kas yra gana „saugioje“ zonoje, nes iki vasario yra sutartis, pagal kurią galioja senos elektros kainos. Tuo tarpu „Kėdainių mugės“ kalbinti pašnekovai sako, kad kartu su išaugusiomis elektros kainomis pasikeitė ir įpročiai – taupyti tapo visiškai įprasta. Tiesa, pirmųjų šių metų sąskaitų už šildymą laukiama su nerimu.

Miesto papuošimui – iki 35 tūkst. eurų

Kaip „Kėdainių mugei“ sakė rajono savivaldybėje, kalbėta su seniūnais ir jų paprašyta ūkiškai pasižiūrėti į būtinybę taupyti – kiek ir kaip apšviesti gatves.

„Mieste taip pat peržiūrimas apšvietimo klausimas. Didelis pliusas tai, kad gatvių apšvietimas atnaujintas ir naudojamos taupiosios lempos. Patrumpintas apšvietimo laikas viešose vietose – parkuose, aikštelėse. Žinoma, tai padaryta nepamirštant saugumo.

Tuo tarpu administraciniuose pastatuose išsukta dalis apšvietimo lempų, kalbama su sportininkais dėl sporto aikštelių apšvietimo.

Ieškoma galimybių, kaip galima gyventi taupiau, tačiau neužsimerkiant prieš sveikatos ir saugumo faktorius“, – teigiama Kėdainių rajono savivaldybės komentare žiniasklaidai.

Kalėdiniam miesto papuošimui yra numatyta tokia pati pinigų suma, kaip ir pernai – iki 35 tūkstančių eurų. Tačiau tai, pasak savivaldybės atstovų, nereiškia, kad visos lėšos ir bus panaudotos.

Kalėdiniam miesto papuošimui yra numatyta tokia pati pinigų suma, kaip ir pernai (T. Valionio nuotr.)

„Kėdainių vandenyse“ – sudėtinga situacija

Bendrovės „Kėdainių vandenys“ direktorius Rimgaudas Praninskas sako, kad kol kas skolų tiekėjams įmonė neturi, tačiau situacija – sudėtinga. Apyvartinės lėšos pasibaigė, tad būsimas sąskaitas gali tekti sumokėti iš kreditų.

„Elektros kaina išaugo kartais – daugiau nei 5 kartus. Ne tik elektra, bet ir dujos. Tai ir lėmė, kad baigėsi apyvartinės lėšos. Sausį už elektrą mokėjome 36,5 tūkst. eurų, rugpjūčio mėnesio sąskaita – 160,4 tūkst. Tokie pokyčiai.

Mes turime galvoti, kaip išsisukti. Yra kreditavimo galimybės – neturime jų atsisakyti. Be abejonės, jei matysime kritinę situaciją, informuosime, kreipsimės pagalbos arba bent jau garanto iš savivaldybės“, – teigė R. Praninskas.

Su panašiomis ir net didesnėmis problemomis susiduria ir kitos vandentvarkos įmonės. Kaip pranešė naujienų agentūra ELTA, strateginę reikšmę turinčios vandentvarkos įmonės pakibo ties finansine bedugne. Energetikai grasina elektrą atjungti Kaišiadorių, Rokiškio vandentvarkos įmonėms, „Pagėgių komunalininkui“. Išjungus elektrą nustotų veikti nuotekų įrenginiai, centralizuotai vanduo nebūtų tiekiams į butus.

R. Valionio nuotr.

Visų šių galimų sankcijų priežastis – lėšų stygius sumokėti už elektrą.  Trečdalis vandentvarkos įmonių sąnaudų sudaro energetiniai resursai ir tai tampa nepakeliama našta.

Kas nutiktų, jei „Kėdainių vandenys“ nebeturėtų lėšų sumokėti už elektrą? Pasak įmonės vadovo, tai reikštų, jog įmonė taptų nemoki, o Valstybinė energetikos reguliavimo taryba privalėtų paskirti garantinį vandens tiekėją, kuris pajėgus tai daryti.

„Paprastai žiūrima į didžiuosius vandens tiekėjus. Tada vanduo būtų tiekiamas iš garantinio vandens tiekėjo, o mes arba per laiką atsigausime, arba išnyksime.

Labai tikiuosi, kad sausio 27 bus priimtas naujasis Geriamojo vandens įstatymas, kuriame jau įvertinami elektros arba kitų energetinių išteklių šuoliai. Tada mums atsiranda teisė kreiptis į Valstybinę energetikos reguliavimo tarnybą, kad įskaičiuotų tų sąnaudų šuolius. Tai reiškia, kad įmonės egzistavimui atsiranda viltis“, – sakė R. Praninskas.

Paklaustas, ar tai reiškia, jog vanduo brangtų gyventojams, R. Praninskas atsakė, jog taip: „Būtų perskaičiuotas tarifas, atitinkamai pagal faktines sąnaudas. Tarifo perskaičiavimo pagal buvusias sąnaudas principas galioja visada, tačiau rinkoje vyksta tokie stebuklai su elektros kaina – sąnaudų skaičiavimo metodas atsilieka. Tai reiškia, kad įmonė per tą atsilikimo laiką gali neišgyventi.“

Pačios įmonės negali peržiūrėti vandens įkainių, nes tai riboja iki šiol galiojanti tvarka juos keisti tik kartą per metus. Tai numatyta Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatyme.

R. Valionio nuotr.

Su nerimu laukia sąskaitų

Bendrovės „Kėdainių butai“ direktorius Almantas Gurklys teigia, kad įmonė už suvartotą elektrą, kaip ir visi, moka daugiau, tačiau drastiškų pokyčių nėra.

„Mes neturime daug elektros eikvojančių prietaisų. Yra administracinės patalpos, dispečerinė. Visur yra energiją taupančios lemputės, tad padidėjimas nėra drastiškas“, – teigė A. Gurklys.

Didelių pokyčių kol kas nepajuto ir Kėdainių ligoninė. „Turime saulės elektrinę ir ji mums tikrai pasiteisina, todėl dėl elektros kol kas su problemomis nesusiduriame. Kol kas nežinia, kaip bus su dujomis – sąskaitų laukiame su nerimu, kaip ir visa Lietuva“, – „Kėdainių mugei“ sakė ligoninės direktorė Edita Vaškevičienė.  

E. Vaškevičienei antrino ir Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centro (PSPC) direktorė Joana Kleivienė: „Kaip ir visi, su baime laukiame sąskaitų už šildymą. Be to, dar turint mintyse, kad mes turime vieną ambulatoriją – Josvainių – kuri šildoma elektra. Bijau kažką prognozuoti, o ir prognozės – nelabai geros. Kainos kils, ir mūsų įstaigai tai bus didelis finansinis šokas.“

2021 metais per tris ketvirčius Kėdainių PSPC elektros išnaudojo už beveik 28 tūkst. eurų, o šiemet per tą patį laiką – už daugiau nei 43 tūkst. eurų.

Bendrovės „Kėdainių butai“ direktorius Almantas Gurklys (R. Valionio nuotr.)

Taupyti padeda išmanios technologijos

Pelėdnagių seniūnas Edvinas Pagirskas sako, kad savivaldybė yra centralizuotai nupirkusi elektrą ir jos kaina iki vasario 1-osios nesikeis, tačiau pripažino, kad elektros vartojimo įpročiai – pasikeitė.

Kalbėdamas apie seniūniją E. Pagirskas pasakojo, kad nemažai gatvių apšvietimo lempų pakeista į LED šviestuvus – tai padaryta jau seniau.

„Visoje seniūnijoje turime apie 120 elektrą taupančių šviestuvų. Šildymą įjungėme spalio mėnesį, žiūrėsime į savo rezervus, nežinau, kaip toliau gyvensime gyvensime. Kol kas sąskaitų negavome. Kiekvienas radiatorius turi termostatą, tad jei bus dideli šildymo kaštai – teks prisukinėti“, – sakė E. Pagirskas.

Pagrindinėse gatvėse apšvietimas išjungiamas apie 23 val. Pelėdnagiuose, pagrindinėje gatvėje, jis veikia visą parą, tačiau jį reguliuoja išmanusis laikrodis – didžiausias srautas šviesos būna maždaug nuo pusės aštuonių vakare iki 22 val., po to jis mažėja, o po vidurnakčio lieka apie 15–10 proc. apšvietimo.

Pelėdnagių seniūnas E. Pagirskas

„Tačiau to pakanka – susidaro prieblanda. Toks sprendimas leidžia suvartoti mažai elektros energijos, išmanios technologijos padeda taupyti. Jas įdiegėme gal prieš 4 metus ir labai pasiteisino.  Jei taip būtų visur – daug išloštume“, – kalbėjo E. Pagirskas. 

Seniūnas sako pastebėjęs, jog nepaisant iki vasario 1-osios fiksuotos elektros kainos, visi seniūnijos specialistai elektrą taupo ir dabar: „Nepalieka ilgai įjungtų šviesų, žiūri, kad šviesa nedegtų dienos metu. Elementarus taupymas – susiformavo įprotis.

Tačiau taupome ne tik elektrą – griežtiname kuro sunaudojimą. Ir pats labai žiūriu, kaip ir kur važiuoti, kad tie išvažiavimai į seniūnijos teritoriją būtų racionalūs. Maršrutus renkuosi, kad vienu metu į kelias vietas nuvažiuočiau.“

Keičiamas bibliotekos darbo laikas

Šėtos seniūnas Ričardas Boreiša taip pat sako, kad seniūnija gyvena taupymo režimu.  „Sutrumpinome gatvių apšvietimą – Šėtos miestelyje gatvių apšvietimas veikė iki 22.00 val., dabar – pusvalandžiu trumpiau. Likusioje seniūnijos teritorijoje – iki 21.00 val.

Kalbant apie administracinį pastatą – po vienu stogu įsikūrusios tris savivaldybės įstaigos –  seniūnija, kultūros centras, biblioteka.

Biblioteka nedirbdavo pirmadieniais, bet dirbdavo šeštadieniais. Planuojame, kad biblioteka, kaip ir seniūnija bei kultūros centras, dirbtų pirmadieniais, bet nedirbtų šeštadieniais. Tuomet visame pastate išjungtume šildymą penktadienį vakare iki pirmadienio ryto, jei, žinoma, nevyksta jokie renginiai. Taip irgi būtų taupoma šiluma.

Pačioje seniūnijoje specialistų, darbuotojų daug nėra, tad stengiamės ir šildymą taupyti, o kadangi kabinetuose po keletą šviestuvų – tai įjungiame tik pusę“, – sakė R. Boreiša.

Pasak seniūno, nors kaina buvo fiksuota iki 2023 m. vasario mėnesio, tačiau gavus ir išanalizavus elektros energijos sąskaitas už rugsėjo mėnesį pastebėta, jog kaina realiai padidėjo, išaugo galios mokestis, kuris mokamas nepaisant to, ar elektra naudojama, ar ne: „Dėl to ir įjungėme taupymo režimą. Iki metų galo turime 4,5 tūkst. eurų. Žiūrėsime, ar mums užteks. Pernai per šventinę savaitę nuo Kalėdų iki Naujųjų metų vakarinį gatvių apšvietimą buvome pailginę iki pirmos valandos nakties. Matysim, kiek liks pinigų šiais metais.“

Rudens bei žiemos laikotarpiu seniūnija už elektrą per mėnesį sumoka apie 1500 tūkst. eurų – už gatvių apšvietimą ir elektros sunaudojimą administraciniame pastate. Tuo tarpu šildymo sezoną Šėtos seniūnija sutinka kiek ramiau: seniūnija šildoma naudojant granules, o jų – pigiau, nei dabar yra rinkoje – įsigyta dar pavasarį.

Panašios naujienos