Šiuo metu didžiausia pasaulinė problema yra kintantis klimatas. Vienas pagrindinių veiksnių, lemiančių globalius pokyčius – šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisija į atmosferą.

Žemės ūkis kasdien aprūpina žmoniją maistu, miškų ūkis – mediena. Abu šie sektoriai gali prisidėti ir prie ŠESD emisijos mažinimo, tam būtina rasti efektyvius technologinius sprendimus. Vienas jų – didinti organinės anglies kaupimą dirvožemyje, daugiau dėmesio skirti agromiškininkystei ir kurti ilgaamžius medienos gaminius.

Organinės anglies kiekio didinimas dirvožemyje

Siekiant užtikrinti saugaus ir sveiko maisto gamybą ir efektyvią aplinkos apsaugą, vienas pagrindinių uždavinių yra sveiko dirvožemio išsaugojimas. Daugelyje pasaulio šalių atliekami moksliniai tyrimai, siekiant įvertinti, kaip tam tikros priemonės (augalinė danga, augalinės liekanos, ariamos žemės pakeitimas į žolynus, žemėnauda, bearimis žemės dirbimas, sėjomainos ir kt.) gali lemti organinės anglies kaupimąsi dirvožemyje ir kartu mažinti ŠESD emisiją į atmosferą.

LAMMC vykdomi ŠESD emisijos matavimai.

„Tinkamas žemės ūkio veiklos parinkimas ir taikymas skatina anglies sekvestraciją: tvariai dirbamuose laukuose sudaromos optimalios sąlygos augalams augti, dirvožemyje ir augaluose fiksuojamas atmosferos CO2 ir kaupiamas organinių junginių pavidalu“, – teigia LAMMC Žemdirbystės instituto vyriausioji mokslo darbuotoja dr. Dalia Feizienė. Dėl to į atmosferą patenka mažiau anglies dioksido ir atsiranda klimato kaitos švelninimo perspektyvos.

Agromiškininkystės plėtra

Dirvožemio kokybės gerinimas ir kartu ŠESD emisijos mažinimas žemės ūkyje yra neatsiejamas nuo anglies kaupimosi. Ateityje daugiau dėmesio turėtų būti skiriama agromiškininkystei: medžių ir krūmų gojeliams įrengti daugiamečiuose žolynuose, medžių ir ypač krūmų juostoms įveisti žemės ūkio naudmenų pakraščiuose. Tokios priemonės ne tik didintų biologinę įvairovę, bet ir prisidėtų prie anglies kaupimo augaluose bei dirvožemyje. Taip pat turėtų būti skatinamas nederlingų smėlžemių ir durpžemių dirbamos žemės / pasėlių keitimas į daugiamečius žolynus ir apželdinimą arba savaiminį apžėlimą mišku.

Medienos gaminių nauda aplinkai

Kaip nurodoma Europos žaliojo kurso (2019 m.) ir Europos miškų (2021 m.) strategijose, didesnis dėmesys turi būti skiriamas ilgalaikių medienos produktų gamybai. Literatūroje teigiama, kad statant vieną pastatą jei jo konstrukcija pagaminta iš medžio, o ne iš betono ,teršalų kiekį galima sumažinti 20–50 %.

Pasak LAMMC direktoriaus pavaduotojo Miškų instituto veiklai dr. Mariaus Aleinikovo, medienos produktų panaudojimas statybos ir kitose pramonės šakose gali prisidėti prie klimato kaitos mažinimo, nes:

  • energijai imlias medžiagas pakeitus mediena, sumažėja iškastinio kuro naudojimas ir išmetamo CO2 kiekis;
  • fotosintezės metu medienoje sukaupta anglis išlieka per visą medinio produkto eksploatavimo ciklą;
  • medienos apdirbimo šalutiniai produktai (pjuvenos, drožlės, žievės) panaudojami bioenergijai arba kitiems gaminiams (pvz., medienos plokštėms);
  • pakartotinis medienos gaminių panaudojimas pailgina medienos eksploatavimo laiką bei anglies saugojimo laikotarpį ir sumažina būtinybę naudoti naujas žaliavas.
  • Lietuvai siekiant iki 2050 m. tapti klimatui neutralia šalimi, žemės ir miškų ūkyje turėtų būti taikomos visos priemonės, galinčios prisidėti prie ŠESD emisijos mažinimo – subalansuotos sėjomainos, ariamos žemės pakeitimas į žolynus, bearimio žemės dirbimo taikymas, agromiškininkystė, platesnis medienos naudojimas pramonėje.

Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro informacija ir nuotraukos