„Liga nepagydoma“ – žinia, kurią išgirdus sukrečiamas ne tik paciento, bet ir jo artimųjų pasaulis. Vis dėlto, net ir tada, kai regis, jog išeities nėra, pagalba – prieinama. Tai – paliatyviosios pagalbos paslaugos, kurios nepagydomomis ligomis sergantiems pacientams visoje Lietuvoje teikiamos nemokamai ir neribotai.
„Nepaisant to, iš 12–15 tūkst. gyventojų, kuriems reikalinga paliatyvioji pagalba, šias paslaugas šiuo metu gauna tik apie 3 tūkst.“, – teigia SAM Slaugos ir ilgalaikės priežiūros skyriaus patarėjas, Baltijos šalių paliatyviosios pagalbos asociacijos pirmininkas Marius Čiurlionis.
Paliatyvioji pagalba – tai pagalba pacientui, sergančiam sunkia, gyvybei grėsmę keliančia liga, ir jo artimiesiems. Pagalba suteikiama įvairiomis priemonėmis, apimančiomis kančių palengvinimą, ligos simptomų valdymą ir visas kitas fizines, psichosocialines ir dvasines problemas.
„Šiuo metu paliatyviosios pagalbos paslaugos Lietuvoje teikiamos nemokamai – jos apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšų. Nepaisant to, jog paslaugų teikimas nėra apribotas, tik maždaug kas penktas pacientas, kuriam būtina paliatyvioji pagalba, gauna jam reikalingas paslaugas. To priežastis – vis dar per mažas visuomenės informuotumas, gausybė mitų ir baimių susijusių su mirties tema“, – situaciją Lietuvoje pristato M. Čiurlionis.
Paliatyviosios pagalbos paslaugos Lietuvoje teikiamos ne tik namuose ir stacionare, bet ir dienos centruose. Norint jas gauti, tereikia kreiptis į savo šeimos gydytoją, kuris, įvertinęs paciento indikacijas paliatyviai pagalbai, parašys siuntimą.
Nebijoti prašyti pagalbos
„Kartais pacientai dėl paliatyviosios pagalbos paslaugų nesikreipia į savo šeimos gydytoją, nes mano, kad už jas reikės mokėti, kad jų reikės ilgai laukti, ar kad jos bus teikiamos tik stacionare. Taip nėra. Šiandien paliatyviosios pagalbos komandos yra pasirengusios padėti gyventojams visoje Lietuvoje“, – teigia M. Čiurlionis.
Vilniaus kolegijos Sveikatos priežiūros fakulteto prodekanė dr. Jurgita Kazlauskienė taip pat drąsina nepagydoma liga sergančius pacientus ir jų artimuosius nebijoti kreiptis pagalbos. Anot jos, paliatyviosios pagalbos gali prireikti kiekvienam: „Tai gali būti daugybę metų lėtine liga sergantis senolis, jaunuolis ar visai mažas vaikutis.“
„Norint paliatyviosios pagalbos paslaugas suteikti kokybiškai, reikia daug kūrybiškumo, lankstumo. Todėl, teikiant šias paslaugas pasitelkiama komanda, kurią sudaro 6 specialistai: gydytojas, slaugytojas, slaugytojo padėjėjas, kineziterapeutas, medicinos psichologas ir socialinis darbuotojas“, – paliatyviosios pagalbos paslaugas pristato dr. Jurgita Kazlauskienė.
Pirmojo vizito metu paliatyviosios pagalbos komanda įvertina paciento būklę ir kartu su juo pasirengia tolimesnio bendradarbiavimo planą: „Aptariama, kas svarbiausia pacientui artėjant gyvenimo pabaigai, kas, jo nuomone, yra orumas, kokios turėtų būti jo paskutinės gyvenimo akimirkos. Tai – sudėtingi ir jautrūs pokalbiai, reikalaujantys kompleksinių ekspertinių žinių. Todėl paliatyviosios pagalbos komandą ir sudaro įvairių sričių specialistai“, – sako M. Čiurlionis.
Paliatyvios slaugos paslaugas Kėdainiuose planuojama plėsti
Kaip „Kėdainių mugę” informavo VšĮ Kėdainių ligoninės direktorė Asta Šakickienė, Kėdainių ligoninė teikia šias paslaugas.
„Šiuo metu turime 8 ligonius. Kol kas poreikį patenkiname, pas mus perkeliami visi ligoniai iš trečio lygio ligoninių, – teigia Kėdainių ligoninės vadovė. – Paliatyvios slaugos paslaugas planuojame plėsti , kad būtų galimybė artimiesiems pasinaudoti dienos stacionaru suaugusiems ir vaikams.”
