Į Nevėžį nuleista Kėdainių vytinė

Penktadienį į Nevėžį nuleista Kėdainių vytinė „Vėtra“. Pasak jos kapitono Dariaus Petkevičiaus, atlikus kelis kosmetinius darbus ir kai bus tinkamas vandens lygis, laivas jau bus pasiruošęs plaukti. „Kol kas upėje dar per aukštas vanduo ir negalime pakelti stiebo“, – sakė D. Petkevičius.

Vytinė atvežta iš bendrovės „Lifosa“ teritorijos, kur buvo palikta žiemai. Prieš ją nuleidžiant į vandenį laivą reikėjo atnaujinti – ištepti aliejumi, derva. Šie darbai, pasak D. Petkevičiaus, jau padaryti.

Nukelti vytinę į vandenį, pasak kapitono, nėra sudėtinga – šis darbas trunka apie valandą.

Visą šiltąjį sezoną plaukti Kėdainių vytine ir leistis į edukacinę kelionę Nevėžiu kviečiami tiek kėdainiečiai, tiek miesto svečiai. Vienas plaukimas trunka apie valandą, o per sezoną vytinė išplaukia apie 40 kartų. Vienu metu laivu gali plaukti 12 žmonių.

Apie vytinę „Vėtra“

Kėdainių vytinė „Vėtra“ yra antrasis laivas, pastatytas pagal atkurtą Merkinės radinį – XVIII a. senąjį lietuvišką laivą. Kėdainių krašto istorikai teigia, kad XVII amžiuje Kėdainių gyventojai galėjo turėti apie 20 burinių laivų, kurie buvo 120 ir daugiau statinių (1 statinė – 400 litrų) talpos.

Lietuviško burlaivio kopijos Kėdainių vytinės „Vėtra“ ilgis − 12,70 metrų, plotis − 2,85 metrų. Statant laivą buvo sunaudota beveik 10 kubinių metrų pušies medienos. Net 40 litrų pušies deguto – dervos iš Suomijos – buvo sunaudota impregnuoti medinėms laivo lentoms. Sunaudota dar beveik tiek pat litrų linų aliejaus. 10 kilogramų pakulų buvo sunaudota kaip sandarinamoji medžiaga. Dar buvo sunaudota apie 60 kilogramų didžiųjų vinių.

Kėdainių vytinę „Vėtrą“, konsultuojant rusniškiui laivų statytojui Simui Knapkiui, pastatė iš pajūrio į Kėdainius persikėlęs gyventi laivadirbys Darius Petkevičius.

R. Valionio nuotraukos