Nuo šių metų pradžios įsigaliojus Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo pakeitimams, savivaldybėse nebelieka gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitos. Kovas – paskutinis mėnuo, per kurį žmonės, buvę šioje apskaitoje, privalo deklaruoti savo gyvenamąją vietą, kad galėtų pretenduoti į socialinę paramą ir paslaugas, pavyzdžiui – į socialinį būstą ar vaiko pinigus.

O ne dėl jų priklausančių priežasčių negalintys deklaruoti gyvenamosios vietos žmonės privalo kreiptis į seniūniją, kurioje gyvena, bei pateikti prašymą įtraukti juos į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą. Tokie kraštiečiai, nurodę savo interesus savivaldybėje (pavyzdžiui, kad čia dirba, mokosi, turi asmeninių interesų ir kt.) bei faktinės gyvenamosios vietos adresą, įtraukiami į naują apskaitą savivaldybėje dvylikai mėnesių.

Po metų, jei jų aplinkybės nepasikeis, procedūrą reikės pakartoti, o to nepadariusieji po 12 mėnesių bus išbraukiami iš gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitos.
Kaip ir anksčiau, į šią apskaitą gali būti įtraukti benamiai, vaikų globos namus ar šeimyną palikę asmenys, atliekantieji bausmę pataisos įstaigose ar laikomi tardymo izoliatoriuose, šalyje prieglobstį gaunantys užsieniečiai bei žmonės, teismo sprendimu gydomi specializuotose psichikos sveikatos įstaigose. Benamiai, teikdami prašymą įtraukti juos į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą, turi nurodyti jiems socialines paslaugas teikiančių įstaigų adresą. Tai būtų nakvynės namų, socialinės rūpybos įstaigų ar nevyriausybinių organizacijų, per kurias prireikus benamiai būtų pasiekiami, adresai.

Sutvarkyti šiems reikalams liko kovo mėnuo. Pasak Kėdainių miesto seniūnijos specialistų, didžioji dalis žmonių gyvenamąją vietą deklaravo per praėjusius metus, taip pat žmonių antplūdis pastebėtas sausio mėnesį. Daugiausia nerimo buvo kilę tiems žmonėms, kurie neturi nuosavo būsto ir jį nuomojasi, tačiau paaiškėjo, kad didžiajai daliai jų pavyko susitarti su būstų savininkais ir gauti jų leidimą deklaruoti gyvenamąją vietą.