Trečiadienio vakarą Kėdainių kultūros centro Tiskūnų skyriaus salę užliejo archajinių instrumentų – gongų skambesys. Į tokią mistinę kelionę pakvietęs Valdas Stepas ragino neieškoti melodijos, tiesiog užsimerkti, atsipalaiduoti ir klausytis…

„Gongai yra archajiniai instrumentai, skaičiuojantys jau 6–7 tūkstančius metų. Jų reikia klausytis ne tik ausimis. Tiesiog, reikia leisti, kad instrumentų skleidžiamos vibracijos eitų per visą kūną. Šie garsai veikia astralinį, kauzalinį ir mentalinį kūną. Gyvenime jais mažai užsiimame, tad šiandien pabandysime juos harmonizuoti. Apskritai, dabartinė mūsų aplinka yra labai skubanti ir labai draskanti, tai šitos meditacinės priemonės padeda per trumpą laiką kažkiek susiniveliuoti, nurimti, išgirsti save.

Aš pats gongus atradau prieš kokių penkiolika metų Vokietijoje, lankydamasis pas Peterį Hesą. Pagal išsilavinimą esu muzikos mokytojas, visada turėjau potraukį garsams. Pasaulyje gongų terapija nėra naujiena, bet Kėdainiuose buvau pirmasis pradėjęs groti šiais instrumentais. Juos teko įsigyti. Kitaip ir būti negali, nes šie instrumentai labai subtilūs, niekas jų neskolina, juk ir smuikininkas neskolina savo smuiko ir groja juo tik pats. Kartais pagroju Kėdainiuose, bet dažniau važiuoju į kitus miestus.

Šiandien susirinkusieji gongų klausysis sėdėdami, o dar geriau yra gulėti, tada dar labiau atsipalaiduoji ir gali atsiverti virpesiams“, – pasakoja Valdas Stepas, beje, jis yra tiskūnietis.

Pradžia buvo prieš keletą metų

Kaip teigė Kėdainių kultūros centro Tiskūnų skyriaus vadovė Irena Šalukienė, gongai Tiskūnuose jau skambėjo ir 2019 metais. Tąsyk užsiėmimas patiko net ir vyrams bei paaugliams, norėta pakartoti, bet prasidėjo pandemija, karantinai, buvo padaryta pertrauka, o dabar nutarta tiskūniečius dar kartą pakviesti pasiklausyti gongų skambesio.

„Kai paskelbiau, kad bus toks renginys, susidomėjo ne tik vietiniai gyventojai, bet ir kėdainiečiai. Žmonės skambino, teiravosi, tačiau galbūt didžiulė kaitra kai kam sutrukdė atvykti. Nors buvo minčių užsiėmimą rengti lauke, tačiau dėl tokių karščių nusprendėme rinktis salėje.

Pasak tų žmonių, kurie anuomet dalyvavo pirmame užsiėmime, tai buvo puiki meditacija, kuri atpalaiduoja ir „išvalo galvą“ nuo susikaupusių minčių bei įtampų. Kiek girdėjau, kitur tokie užsiėmimai kainuoja ganėtinai brangiai, o čia žmonėms nieko nereikia mokėti“, – kalbėjo I. Šalukienė.

„Mūsų skyriaus vadovė Irena tikrai labai užima kaimo gyventojus. Būna ir visokių koncertų, parodų, vaikams renginių, dažnai ateinu pasižiūrėti. Šiaip, mūsų kaime daugiau nusenusių žmonių, bet ir jie ateina pasiklausyti kapelų ar kokių kitų pasirodymų pasižiūrėti.

Šiandien vyksta labai netradicinis renginys, pirmą kartą esu tokiame. Ir gongus pirmą kartą matau, manau, nudžiugins ir bus įdomu. O dar įdomiau, kad jais gros vietinis žmogus – tiskūnietis, labai smalsu“, – teigė į gongų vakarą atėjusi Virginija.

Ieškoma naujų formų, gimsta naujos tradicijos

Tiskūnuose kultūrinis gyvenimas nestovi vietoje. Kūrybinga skyriaus vadovė Irena Šalukienė vis sugalvoja kažką naujo, kas sudomintų ir jaunimą, ir vyresnius žmones.

„Šiemet, pirmą kartą per 17 darbo šiame skyriuje metų, surengiau Jonines prie Žalesio upelio užtvankos. Žmonės labai džiaugėsi šia vieta. Norėjosi surengti Jonines be estrados, su senoviškomis tradicijomis. Tiesa, teko įdėti daug darbo, nes reikėjo papuošimus gražius padaryti. Buvome pastatę šventinius vartus, prausėme kiekvieną atėjusįjį, buvo ir saulės pagarbinimas, ir vainikėlių plukdymas, kupolia bei kitos tradicinės pramogos. Susirinko daug žmonių. Po renginio visi dėkojo ir sakė lauksiantys kitų Joninių.

Gimsta ir naujos tradicijos. Pavyzdžiui, prieš Heloviną prie kultūros skyriaus buvome įrengę moliūgų kiemelį. Drauge su vaikais juos skaptavome, o po to keletą vakarų tie moliūgai buvo apšviesti žvakių švieselėmis. Žmonės ėjo, apžiūrinėjo, fotografavosi. Gyventojai net savų moliūgų atnešė, buvo gražu. Velykų proga irgi buvome pastatę šventines dekoracijas. Vietinis jaunimas daug prisidėjo, kartu pjaustėme Zuikių ir morkų figūrėles, jas dažėme. Tokių dekoracijų kaime anksčiau nebūdavo. Pasipuošiame kiemelį ir prieš Kalėdas.

Daug užsiėmimų su vaikais

Sumanymų nestokojanti tiskūnietė Irena Šalukienė į kultūrinį gyvenimą stengiasi įtraukti ir kaimo vaikus bei paauglius. Sunku ir suskaičiuoti, kiek būta stovyklų, edukacinių užsiėmimų.

„Mes su vietiniais vaikais čia ir pyragus, ir kūčiukus ar trispalvę picą kepame, verdame cepelinus, gaminame sūrius, mušame sviestą, kaip tai darydavo mūsų močiutės. Teko jaunimui ir prie audimo staklių prisėsti, pasimokyti austi. Daug ir kitokių edukacijų būna. Pavyzdžiui, rugsėjį bus užsiėmimas su kvilingo juostelėmis. Norisi, kad vaikai išmoktų kažką naujo, prisiliestų ir prie senųjų tradicijų, kad atsiskleistų jų kūrybiškumas.

Su vaikais esame rengę ir parodas. Vienais metais, ruošdamiesi Mamos dienai, jie fotografavo savo dirbančias mamas, o kitąmet – įvairius gamtos vaizdus, gėles. Buvo labai gražios nuotraukos, surengėme parodą ir pradžiuginome mamas.

Smagu, kad vaikai įsitraukia į mūsų siūlomas veiklas ir net po kelerių metų prisimena, kaip stovyklavo, gamino, kūrė. Jie, net būdami paaugliai, ateina pabendrauti, suskumba ir į talką, pavyzdžiui, kai reikia iš šiaudų Morę padaryti, ar pasiruošti renginiams. Daug prisideda ir mano vyras. Jis ir dekoracijas padeda daryti, o iškyloje palapinę pastatyti. Štai, prieš keletą dienų su vietiniais vaikais iškylavome Nevėžio slėnyje, nes vaikai to labai prašė“, – šypteli skyriaus vadovė.

Nelengva užduotis – finansų paieška

Norėdama užtikrinti renginių įvairovę, Tiskūnų skyriaus vadovė ir projektus rašo, ir bendradarbiauja su vietiniais ūkininkais, verslininkais.

„Dalį lėšų gauname iš rajono savivaldybės. Taip pat ieškome rėmėjų ir ačiū visiems, kurie prisideda. Finansinė parama mums labai svarbi. Dabar kaip tik su Tiskūnų bendruomene ruošiamės rugpjūčio 26 d. vyksiančiai kaimo šventei, kreipiausi į ūkininkus, žadėjo paremti.

Lėšų savo veiklai gauname ir teikdami projektus. Pavyzdžiui, turime folkloro kolektyvą „Žalasys“, su kuriuo važiuojame koncertuoti ne tik Kėdainių krašte, bet ir į kitus rajonus, net Italijoje buvome. Parašius projektą, gautas finansavimas naujiems tautiniams kostiumams įsigyti. Jie jau siuvami. Spalio pabaigoje–lapkričio pradžioje turėsime tradicinę folkloro ansamblių šventę „Ant kožnos kertės po gegutėlą“, tada jau pasirodysime su naujais kostiumais“, – džiaugiasi Kėdainių kultūros centro Tiskūnų skyriaus vadovė Irena Šalukienė.