Pavasario temperatūrai kylant į viršų, jau pasirodo musės, kurios zuja aplink maistą ir įkyri zvimbimu. Be to, dauguma musių nešioja ir parazitinių kirmėlių kiaušinėlius. Per šiuos gyvius galima užsikrėsti chlamidioze, vidurių šiltine, cholera, bakterine dizenterija, hepatitu, akių uždegimu, poliomielitu, tuberkulioze ir kt. ligomis, tad šių kenkėjų žmonių aplinkoje neturėtų būti.

„Musės maistą ragauja kojomis. Nutūpusios ant joms skanaus patiekalo, kas gali būti ir gyvūnų išmatos, ir gaišenos, vėliau musės gali nutūpti ant jūsų pietų stalo ir prieš pasimaitindamos pasivaikščioti po jį. Tikėtina, kad ne tik pasivaikščios, bet ir pasituštins. Spėjama, kad naminės musės tuštinasi kiekvieną kartą nusileidusios, net jei tai būna valgio metu”, – teigia kenkėjų kontrolės UAB „Dezinfa” ekspertas ir biologas Liutauras Grigaliūnas.

Sparčiai dauginasi

Skaičiuojama, kad musių pora vos per 2-3 savaites gali susilaukti iki 150 palikuonių, skubančių misti žmonių, gyvūnų maistu, dvėseliena, atliekomis ir ekskrementais. Išsiritusios naujos musės gali pradėti daugintis jau po 36 valandų.

Lietuvoje žmogaus aplinkoje dažniausiai sutinkamos naminės musės, kambarinės musės, mėlynosios arba pilkosios lavonmusės. Atsiradus vaisiams didžiausią problemą ima kelti vaisinės muselės, kurios itin sparčiai dauginasi. Visos paminėtos musių rūšys veisiasi antisanitarinėmis sąlygomis.

„Įdomus faktas tas, kad musės dėl savo akių sandaros mato objektus už savęs. Jų matymo ir reakcijos laikas yra itin greiti. Palyginimui, mūsų smegenys apdoroja apie 60 vaizdų per sekundę, o musė per sekundę gali apdoroti apie 250 vaizdų. Tai yra viena iš priežasčių, kodėl taip sunku jas pagauti”, – pasakoja L. Grigaliūnas.

Kaip naikinti muses?

Yra keletas efektyvių musių naikinimo būdų. Vienas iš jų – aplinkai draugiška „Eco gaudyklė”, sudaranti kenkėjui barjerą patekti į žmogaus teritoriją. Tai tam tikras indas, pripildytas muses itin masinančio skysčio, kabinamas ant stulpo, tvoros, sienos, taip viliojant muses už žmogaus teritorijos ribų.

,,Jei siekiama užtikrinti maksimalų rezultatą, tai yra užkirsti kelią musėms patekti į patalpas, rekomenduojama naudoti tinklelius ant langų ir durų”, – pataria specialistai.

Gelbsti švara ir… vorai

Siekiant išvengti musių namuose, taip pat svarbu palaikyti švarą, sandariai laikyti šiukšlių dėžes, konteinerius, šalinti gyvūnų išmatas, maistą laikyti uždaruose induose. Patalpose galima pakabinti specialius šviesos spąstus, o tiems, kas siekia darnos su gamta, biologas rekomenduoja, nenaikinti vorų – tai puiki vabzdžių gaudyklė.

„Surezgę voratinklius vorai gaudo muses, uodus ir kitus mažus gyvius, tad tai ekologiškiausia vabzdžių naikinimo priemonė, tačiau vorų fobija, moksliškai vadinama arachnofobija, itin dažna. Vorų pradeda daugėti šiltuoju metų periodu, tada vieni į juos žvelgia su didžiule baime, o kiti su pykčiu ir apmaudu dėl teršiamų langų, fasado”, – pasakoja L. Grigaliūnas.

Jei vis tik vorai trukdo gyventi, kelia neigiamas emocijas, fobijas, rekomenduojama pašalinti matomus voratinklius, išsiurbti visus namų kampus ir net sienų įtrūkimų, kuriuose gali slėptis vorai, vos baigus darbą, ištuštinti siurblį ir visą turinį išnešti lauk. Taip pat galima išpurkšti pastatą profesionaliais insekticidais, kurie atbaidytų voragyvius.

Parengta pagal pranešimą spaudai

Asociatyvi nuotr.