Kas Šėtos kapinių vartus apkrovė padangomis?

Antradienio popietę Šėtos kapinėse prie pagrindinio įėjimo pastebėtos sukrautos 4 padangos, po jomis buvo kažkoks audeklas. Visa tai buvo sukrauta tiesiog prie pagrindinių vartų. Tai užfiksavusi skaitytoja „Kėdainių mugei“ atsiuntė keletą nuotraukų. Moteris stebėjosi, negi žmonėms jau visai nebeliko sąžinės vežti ir krauti tokias atliekas pačiose kapinėse.

„Pamatytas vaizdas sukrėtė. Prieš Vėlines visi važiuojame aplankyti artimųjų kapų, vežame gėles, žvakes, o kažkas nusprendė atvežti padangų ir dar prie pačių vartų nepasigėdijo jas sukrauti. Kaip šitaip galima?

Yra tekę girdėti, kad atliekų vežėjai prie kapinių randa šaldytuvų, televizorių, klozetų, bet jie dažniau būna sukrauti prie konteinerių, o čia prie pat įėjimo suvertė. Kapinės tikrai ne vieta nei padangoms, nei kitoms atliekoms. Tai įžeidimas ir mums, gyviesiems, lankantiems artimųjų kapus, ir nepagarba mirusiesiems“, – apie Šėtos kapinėse pamatytą vaizdą rašė Valerija.

Ar situacija žinoma seniūnui?

Šiandien susisiekus su Šėtos seniūnu Ričardu Boreiša, jis sakė nieko apie prie kapinių sukrautas padangas negirdėjęs, nematęs jų ir šįryt į darbą važiuodamas.

„Šiandien aš pro ten važiavau ir nieko nebuvo. Padangas tikrai būčiau pastebėjęs. Šįryt pas mane atėjusi kapinių prižiūrėtoja irgi nieko nesakė. Šiaip, ji dirba gerai, visada stebi, kas vyksta kapinėse ir, jei būtų pastebėjusi kokias sukrautas atliekas, tikrai būtų apie tai pranešusi.

Ji pažįsta ir dauguma gyventojų, ir kapinėse dirbančių įmonių darbuotojus, jei kas prikrečia kokių eibių, mane ji visada apie tai informuoja.

Šiuo atveju tikrai nieko nežinau“, – tikino Šėtos seniūnas.

Padangas ir audeklą padėjo darbininkai

Seniūnui nusiuntę nuotraukas, kurios įrodo, kad moteris neišsigalvojo, kad padangos ir audeklas tikrai buvo sukrauti prie kapinių vartų, po pusantros valandos gavome iš seniūno tokį komentarą:

„Nusikaltimą išsiaiškinome. Vakar kapinėse dirbo vienos iš įmonių, užsiimančių kapų tvarkymu, darbuotojai. Vienoje iš kapaviečių buvo montuojama granitinė plokštė, kuri buvo atgabenta nedideliu sunkvežimiuku. Transportuojant granitinė plokštė buvo padėta ant padangų ir uždengta audeklu, kuris ir matosi nuotraukose.

Iškraunant plokštę buvo iškrautos ir padangos su audeklu bei laikinai padėtos šalia įėjimo, kol granitinė plokštė buvo nugabenta į paskirties vietą.

Baigus darbus, „pagalbinės gabenimo priemonės“ (padangos ir audeklas) buvo grąžintos atgal į automobilį. Kodėl tas nebuvo padaryta iškart iškrovus plokštę, paaiškinti negaliu.

Labai džiaugiamės, kad yra fotografų, kurie vietoje to, kad fotografuotų rudenėjantį kraštovaizdį, užsiima nežinia kuo“.

Gyventojų atliekų tvarkymo kultūra – žemiau grindjuostės

Nors šiuo atveju padangos neliko gulėti kapinių teritorijoje, Šėtos seniūnijos seniūnas Ričardas Boreiša visgi pripažino, kad gyventojai prie kapinių dar mėgsta atvežti ir palikti visokių atliekų.

„Šalia kapinių esantys konteineriai skirti tik stiklo ir plastiko atliekoms rūšiuoti, bet žmonės į juos ar šalia jų tebekrauna ir šiferį, ir padangas, ir kitokias atliekas. Jų, jei žiūrėtume seniūnijos mastu, daugiausiai randama greta Šėtos kapinių. Atliekos kraunamos ir viršuje, už karių kapų, ir kalno apačioje. Gaila, kad taip elgiasi ir vietiniai gyventojai. Šiemet jau išsiaiškinome (kokias būdais, nesakysiu) 3 tokius atvejus. Teko važiuoti pas gyventojus į namus ir juos gėdinti. Buvo duotas terminas, per kurį jie turėjo savo suverstas atliekas pašalinti nuo kapinių. Ir jie tai padarė. Dar neteko imtis papildomų drąstiškų priemonių.

Žinote, neleistinose vietose šiukšlina įvairaus amžiaus žmonės. Pagyvenusieji mano, kad, jei jau moka mokesčius už atliekų tvarkymą, tai ir gali dėti bet kur, o kažkas turi išvežti, o jaunimas, paragintas susirinkti išmestas šiukšles, atšauna, kad tam yra valytojai, jie esą už tai pinigus gauna ir turi rinkti tas šiukšles. Štai toks yra gyventojų požiūris. Kai kurių žmonių atliekų tvarkymo kultūra yra žemiau plintuso (grindjuostės – aut. past.).

Aš galvoju, kad už aplinkos teršimą yra per mažos baudos. Už savivaldybės patvirtintų atliekų tvarkymo taisyklių pažeidimą numatyta bauda nuo 30 iki 140 eurų. Jei gyventojas pakliūna pirmą kartą, jam duodamas administracinis nurodymas per 15 dienų sumokėti pusę minimalios baudos, t. y., 15 eurų. Jie tektų susimokėti kokius 500 eurų, gal tada praeitų noras teršti aplinką“, – svarsto seniūnas R. Boreiša.

Baigiantis pokalbiui, seniūnas prisiminė viename daugiabutyje matęs tokį užrašą: „Švaru ne ten, kur tvarkoma, o ten, kur nėra šiukšlinama“. „Iki to žmonėms dar augti ir augti“, – atsidūsta seniūnas.

„Kėdainių mugės“ inf.

Skaitytojos nuotr.