Sergantieji vėžiu kėdainiečiai stiprybės atranda pačių įkurtoje asociacijoje

„Švęsk gyvenimą“ – tokiu principu vadovaujasi ligai nepasiduodantys kėdainiečiai, būtent taip ir pavadinę savo asociaciją.

Kasmet Lietuvoje vėžio diagnozę išgirsta ne vienas tūkstantis gyventojų. Susidūrimas su šia liga yra didelis išbandymas – tiek pačiam sergančiajam, tiek jo aplinkos žmonėms reikia daug stiprybės norint įveikti klastingą susirgimą.

Gydymosi ir sveikimo periodu labai svarbus emocinis palaikymas, todėl sergantieji onkologinėmis ligomis nusprendė susiburti į asociaciją ir palaikyti vieni kitus, keistis patirtimi, dalintis tuo, kas slegia.

Asociaciją įkūrė prieš pusmetį

„Prieš įkuriant onkologiniams ligoniams ir jų šeimų nariams skirtą asociaciją rinkdavomės pagal projektą su Nacionalinio vėžio instituto psichologe – psichoterapeute Sandra Birbilaite. Ji mus suvienijo, padrąsino ir įkvėpė kurti tokią asociaciją Kėdainiuose. Oficialiai savo veiklą pradėjome šių metų balandį. Asociacija veikia tik savanorystės pagrindais, tiesiog susibūrėme tam, kad vieni kitiems padėtume emociškai.

Turbūt kiekvienas asmuo, kai susiduria su onkologija, išgyvena įvairius jausmus – nuo baimės, šoko, nežinomybės dėl ateities iki noro greičiau pasveikti ir gyventi pilnavertį gyvenimą. Ne visi išgirdę vėžio diagnozę gali atvirai pasikalbėti apie tai su savo artimaisiais, nes ir juos nori apsaugoti nuo neigiamų dalykų, o čia gali išlieti emocijas ir gauti pagalbą.

Visi mūsų nariai praėjo tą kelią sveikimo link ir turi labai daug patirties, kuria dabar ir dalijamės. Nuo visiškai paprastų praktinių patarimų iki tam tikrų teisinių dalykų, pavyzdžiui, neįgalumo ir darbingumo nustatymo tvarkos arba pagalbos – tiek finansinės, tiek socialinės, bet daugiausia orientuojamės į emocinę pagalbą“, – teigia onkologinėmis ligomis sergančių žmonių asociacijos „Švęsk gyvenimą“ pirmininkė Gitana Stasytienė.

Asociacija tapo stiprybės uostu

„Mūsų asociacijos gretose yra sergančiųjų odos, žarnyno, skydliaukės, krūties, prostatos vėžiu. Vieniems vos per 40 metų, kiti – vyresni. Noriu pasakyti, kad per visą savo gyvenimą nesu sutikusi tokių žmonių, kaip čia. Kaip liga suvienija žmones, toks šiltumas atsiskleidžia! Kartais pagalvoji, nejaugi reikia kažkokios bėdos, kad žmonės taip bendrautų tarpusavyje.

Nuo psichologinio nusiteikimo labai daug priklauso, kaip seksis įveikti ligą. Kai susitinki su tokio paties likimo žmonėmis, niekas nesako: „Kaip man tavęs gaila“, o kaip tik visi stengiasi pakelti tau ūpą. Vienai moteriai niekaip nesisekė gauti vaistų, bet vos tik parašė į mūsų feisbuko grupę, tuoj pat buvo surasta, kur tų vaistų yra. Toks draugiškumas labai sujaudina, guodžia ir įkvepia, žinai, kad esi ne vienas“, – pasakoja  viena iš asociacijos narių kraštietė Janina.

„Asociacijai „Švęsk gyvenimą“ priklausau nuo pat jos įkūrimo. Pirmas dalykas, kas yra labai gerai, kad čia susirinkę žmonės tikrai tikrai žino, kaip tu jautiesi, nes patys viską praėjo, tad kartais nė nereikia nieko sakyti, tiesiog, užtenka paimti už rankos ir viską supranti be žodžių.

Sveikam žmogui gal net ir sunku parinkti tinkamus žodžius bendraujant su sergančiuoju, dažniausiai žmonės išsigąsta, nežino, ką pasakyti, todėl ima ir atitolsta. Man liga sugrįžo jau trečią kartą, tai tas draugų ratas dar sumažėjo. O iš asociacijos narių gaunu labai daug palaikymo. Net gulėdama ligoninėje sulaukiu palaikymo žinučių.

Netrukus man vėl reikės važiuoti pas onkologus tikrintis, laukti tyrimų atsakymų irgi labai sunku psichologiškai, nes nežinai, liga jau pasitraukė, ar ne. Jaudulį ir nerimą padeda įveikti tą patį patyrusios moterys. Susitikusios mes ir juokiamės, ir verkiame… Bendravimas suteikia stiprybės ir padeda pasijusti geriau“, – sako Violeta.

Apie tai, kad serga skydliaukės vėžiu, ši 45-erių metų moteris sako sužinojusi prieš 7-erius metus. Aiškių ligos simptomų nebuvo, gal tik didesnis nuovargis kėlė įtarimą, kad kažkas yra ne taip. Teko kreiptis į medikus.

„Nenoriu peikti gydytojų Kėdainiuose, tačiau tikslią diagnozę man nustatė privatūs gydytojai. Kėdainiuose atlikti tyrimai nerodė nieko blogo, bet neapleido nuojauta, kad reikia dar tikrintis. Džiaugiuosi, kad atsirado gydytojai, kurie greitai sureagavo ir man padėjo. Po pirmojo gydymo prabėgus dviem metams, tyrimai vėl parodė, kad liga nori grįžti, vėl prasidėjo gydymas. Prabėgus dar 4-eriems metams, liga pasireiškė trečią kartą. Vėl buvau operuojama. Šis kartas buvo sunkiausias ir fiziškai, ir psichologiškai.

Eiti sveikimo link man labai padėjo ir artimieji, ir visai svetimi. Džiaugiuosi, kad mane supa labai geri žmonės, kurie nukreipia ten, kur reikia, dalijasi patirtimi, padeda rasti tinkamus gydytojus. Internete yra labai daug informacijos, labai sunku atsirinkti, todėl labai gelbsti kitų patirtis“, – pasakoja su onkologine liga ištvermingai kovojanti moteris.

Pagalbos tenka laukti gan ilgai

Su onkologinėmis ligomis susidūrę žmonės pasakoja, kad pagalbos yra tekę laukti ne po vieną mėnesį.

„Apie tai, kad sergu vėžiu, visai atsitiktinai sužinojau prieš trejus metus. Tai išaiškėjo profilaktinio patikrinimo metu, net negalvojau, kad sergu. Ir tai nutiko per pačią coroną. Reikėjo balandžio 1 d. važiuoti pas gydytoją ir gavau žinutę, kad dėl pandemijos manęs nebepriims. Viskas nusitęsė iki spalio mėnesio, kai nuvažiavau į Vilnių, sako: „Kodėl taip vėlai? Kur tu buvai?“. Tai ir sunkiausia, kad, kai jau galėtum gydytis, negali to daryti“, – sako žarnyno vėžiu serganti Janina.

„Tie žalieji koridoriai, kai gali greičiau patekti pas gydytojus, labiau veikia gal tik pirmąjį kartą. O po to eilės būna net po kelis mėnesius. Pavyzdžiui, registravausi pas onkologą birželį, o laisvas talonas buvo tik lapkritį, teko ieškoti, kaip papulti anksčiau. Aš pagalbą greičiausiai gavau privačiame sektoriuje. Galiu tik pasakyti ačiū savo vyrui, kad galiu gydytis privačiai, nes eilės poliklinikose yra labai ilgos, na nebent gydytojas parašo, kad extra, tai tada užregistruoja greičiau.

Kitas negeras dalykas, kai tokią diagnozę tau gydytojas pasako telefonu, prieš tai net nepaklausęs, kur tu esi. Pavyzdžiui, man tą žinią pirmą kartą pranešė, kai aš vairavau. Manau, kad gydytojai turėtų pasiteirauti, ar žmogus gali prisėsti, o jei vairuoja, kažkur sustoti, nes priimti tokią žinią yra labai sunku. O gal geriau apie tai net nesakyti telefonu?“,  – svarsto Violeta.

Patarimai iš patirties

„Visiems žmonėms noriu pasakyti, kad pirmiausia reikia labai žiūrėti savo mitybą, valgyti kuo natūralesnį maistą, kiek įmanoma užsiauginti patiems. Dar svarbu be reikalo nesinervuoti, vengti nemalonių situacijų, tausoti nervus, nes nuo to labai daug kas priklauso.

Reikia labiau save prisižiūrėti, nesiplėšyti per kelis darbus, nenualinti organizmo, nepervargti ir labai stebėti savo savijautą, tikrintis profilaktiškai“, – pataria Janina.

„Organizmą reikia stiprinti ir vitaminais, tačiau reikia nepersistengti. Nereikėtų pirkti visko iš eilės, ką siūlo vaistininkai ir gerti tuos vitaminus saujomis. Pirmiausia reikia atlikti tyrimus ir pasižiūrėti, ko iš tiesų trūksta organizmui ir tik pasitarus su gydytoju, juos vartoti.

Aš iš savo patirties galiu pasakyti, kad kiekvieno organizmas yra unikalus. Pavyzdžiui, aš neturiu skydliaukės, kuri gamina ir kalcį. Jei būčiau pradėjusi jį vartoti iš karto, organizmas būtų aptingęs ir neieškojęs resursų, iš kur jo gauti. Tad net ir vitaminus vartokite atsakingai“, – savo patirtimi dalijasi Violeta.

Asociacija žada plėstis

Kaip pasakojo onkologinėmis ligomis sergančių žmonių ir jų šeimų asociacija „Švęsk gyvenimą“ pirmininkė Gitana Stasytienė, kol kas asociacijos narių nėra daug, nes dar ir nebuvo labai viešinama, kad yra susikūrusi tokia asociacija.

„Oficialiai dabar turime 13 narių, bet gretos, manau, plėsis. Per tą pusmetį išgryninome savo tikslus, planavome veiklas, o dabar jau einame į viešumą ir kviečiame prisijungti visus tuos, kurie susidūrė su onkologine liga.

Kam nedrąsu atvirai kalbėti apie savo išgyvenimus, galiu pasakyti, kad mes užtikriname visišką konfidencialumą, apie ką mes kalbame tarpusavyje, į viešumą neišeina. Tad tikrai drąsinu visus sergančiuosius vėžiu bei jų artimuosius kreiptis į mus. Priimsime visus rajono gyventojus, kuriems reikalinga emocine parama. Moterų savo gretose turime daugiau, bet yra jau ir pora vyrų. Kviečiame prisijungti ir kitus. Vyrai gal daugiau linkę viską laikyti savyje, slėptis po kaukėmis, kad viskas yra gerai, bet kai pasikalbi, supranti, kad ir vyrai išgyvena tam tikras ligos stadijas ir jiems taip pat reikalingas palaikymas einant sveikimo link.

Mūsų asociacijos nariai gyvena aktyvų gyvenimą, susitinkame gyvai ir bendraujame per mūsų asociacijos „Švęsk gyvenimą“ feisbuko grupę. Planuojame edukacines, kūrybines, prevencines veiklas, ateityje planuojame teikti ir psichologinę pagalbą. Bendradarbiausime ir su kitomis organizacijomis.

Gal atsiras ir asmenų, kurie nėra susiję su onkologija, bet gali pasiūlyti mūsų nariams edukacinius užsiėmimus, paskaitas ar kokias kūrybines veiklas, tai mielai lauktume pasiūlymų.

Sergantiems žmonėms ir jų artimiesiems norime būti šviesa tamsiuose gyvenimo momentuose, teikti emocinę ir praktinę pagalbą. Prisijunkite prie mūsų bendruomenės ir kartu švęskime gyvenimą!“, – kviečia asociacijos „Švęsk gyvenimą“ pirmininkė Gitana Stasytienė.

Viršelio nuotr.: Onkologinėmis ligomis sergančios kraštietės susibūrė į asociaciją ,,Švęsk gyvenimą“. (L. Pranckevičiūtės nuotr.)