Search
Pradžia

Įsivaizduokite, kad ilgai kentę nemalonius virškinimo sutrikimus kreipiatės į gydytojus, tačiau specialistai konkrečios diagnozės pateikti negali. Net priešingai – tarsi susitarę gūžčioja pečiais. Skaičiuojama, kad tokioje situacijoje atsiduria net 40 proc. žmonių, kenčiančių nuo nemalonių žarnyno sutrikimų.

Tokios išvados paskelbtos praėjusiais metais tarptautiniame klinikinės praktikos žurnale „Gastroenterology“. Kaip rašoma pranešime spaudai, tyrime dalyvavo daugiau nei 73 tūkst. žmonių iš 33 pasaulio šalių. Nors virškinimo sutrikimų priežasčių vis dar ieškoma, mokslininkai mano, kad kaltas – svarbaus mikroelemento trūkumas. 

Dažniausios žarnyno problemos – mįslė gydytojams

Daugelis pripažintų bent kartą jautę nors vieną iš negalavimų, priskiriamų vadinamiesiems funkciniams virškinimo sutrikimams – vidurių užkietėjimą, pilvo skausmą, viduriavimą, pilvo pūtimą ar dirgliosios žarnos simptomus. 

Vis dėlto tokių nemalonių pilvo pojūčių diagnostika kebli, nes jų priežastis nėra jokia konkreti gastroenterologinė liga. Būtent todėl nepatogius pojūčius žarnyne sukeliančių priežasčių paieškos dažniausiai yra ilgos ir bevaisės, o gydytojų pateikiami atsakymai aptakūs: kaltinamas stresas, užsitęsusi psichologinė įtampa, nereikalingas antibiotikų vartojimas ar tiesiog prasta mityba.

Pavyzdžiui, geležies paros normą turi 100 g kiaulių kepenų, apie 300 g baltųjų pupelių, 430 g jautienos ar beveik 500 g grikių kruopų.

Tačiau atsiranda vis daugiau įrodymų, kad žarnyno problemas gali lemti geležies trūkumas. 2021 m. rugpjūtį tarptautiniame žurnale „European Journal of Nutrition“ Ispanijos mokslininkai paskelbė žarnyno sutrikimams gydyti svarbius duomenis. Tyrimo išvadose teigiama, kad geležies trūkumas sukelia žarnyno disbakteriozę.

Kokia yra rekomenduojama geležies paros norma?

Nustačius, kad geležies trūkumas galbūt yra nemalonių žarnyno pojūčių priežastis, aktualu, kiek šio mikroelemento reikėtų suvartoti? Ne viskas taip paprasta, mat geležies paros norma priklauso ne tik nuo amžiaus, bet ir nuo lyties.

Vyresniems nei 19 metų vyrams geležies norma yra 10 mg per parą, o vaisingo amžiaus ir nėščioms moterims – 15 mg per parą. Tačiau jei yra bent menkiausias signalas, rodantis prarandamą geležį organizme, rekomenduojama padidinti kasdienę geležies normą iki 28 mg per parą. Skirtumus lemia fiziologija – dalies geležies atsargų vaisingo amžiaus moterys netenka per menstruacijas, dėl tam tikros lėtinės ligos, specifinės dietos, kurioje nėra mėsos ir pan.

Norint natūraliai gauti reikiamą kiekį geležies teks pasirūpinti didelius šio elemento kiekius turinčiais maisto produktais. Pavyzdžiui, geležies paros normą turi 100 g kiaulių kepenų, apie 300 g baltųjų pupelių, 430 g jautienos ar beveik 500 g grikių kruopų. Būtent tokius duomenis pateikia Sveikatos apsaugos ministerija.

Verta pastebėti, kad įsisavinamos geležies kiekis priklauso nuo to, su kokiais kitais produktais yra vartojami geležies turintys produktai. Žinoma, kad geležiai įsisavinti būtinas vitaminas C, todėl rekomenduojama valgant vartoti šio vitamino turinčių produktų, pavyzdžiui, gerti apelsinų sulčių. Tačiau kai kurie maisto produktai turi visiškai priešingą poveikį, pavyzdžiui, jei valgydami geriate pieną, įsisavinamos geležies kiekis žymiai sumažėja. Geležies įsisavinimą stabdo piene esantis kalcis. Tuo tarpu jei su maistu rekomenduojamos paros normos nesuvartojate, vertėtų pagalvoti apie geležies papildus.