Per du mėnesius sukūrė trylika skulptūrų

Jau dvidešimt pirmą vasarą Vita­lijos ir Juliaus Urbanavičių šeimai neįsivaizduojama be kūrybinių stovyklų Danijoje. 

Būdamas vyriausias simpoziumo kūrėjas Julius pirmu pjūklo paleidimu atidarė kūrėjų susibūrimą.

„Į Danijoje organizuojamas skulptorių stovyklas pradėjau važinėti nuo 1995 metų. Po metų prisijungė ir žmona Vitalija. Iš pradžių ji buvo tik mano pagalbininkė, o vėliau ir pati pasinėrė į kūrybą. Galiu tik pasidžiaugti, jog šįmet žmonos sukurtas pėdas buvo parduotas dar jo net neišdrožus. Vienas susižavėjęs danas tą kūrinį įsigijo tik pamatęs piešinį. Danijoje stovi gerokai per du šimtus mūsų sukurtų skulptūrų. Juk vien šįmet per du mėnesius ten palikome trylika kūrinių. O kur dar mažiukai, kurių net neskaičiuojame“, – šypsodamasis gražiais darbingos vasaros įspūdžiais dalijosi patyręs drožėjas.

Šįmet J. Urbanavičius danams paliko įspūdingą „Motinystę“.

Skulptoriai – pagarboje
J. Urbanavičius su baltu pavydu kalba apie Skandinavijoje vykstančius kūrėjų simpoziumus. Ten, skulptoriaus teigimu, menininkai yra didelėje pagarboje. „Jau keleri metai važiuojame į skulptorių simpoziumą, rengiamą Hojer mieste. Čia skulptoriai sulaukia nemažo dėmesio. Mums parūpinama medienos, suteikiamos geros darbo ir poilsio sąlygos, mokami solidūs dienpinigiai. Savaitę gyvendami be jokių rūpesčių galime visiškai atsiduoti kūrybai. Šįmet simpoziume aš buvau jau vyriausias kūrėjas, tad man buvo suteikta garbė atidaryti stovyklą. Dirbome labai nuoširdžiai ir atsakingai. Kartu su mumis kūrė skulptoriai iš Lenkijos, Vokietijos, Ispanijos, Šveicarijos, Kolumbijos, Kinijos, Rusijos, Danijos. Labai puiku, kai tokiuose susibūrimuose gali ne tik savo darbus ir idėjas parodyti, bet ir pamatyti, kuo gyvena kolegos“, – sakė J. Urbanavičius.
Julius Hojer stovykloje šįmet sukūrė ąžuolinę 1,70 centimetro aukščio skulptūrą „Motinystė“, Vitalija visus pakerėjo kiek aukštesniu negu metras mediniu javų pėdu.

Vitalijos sukurtas pėdas buvo parduotas iš anksto, vos pamačius eskizą popieriuje.

Sužavėjo bendruomeniška komuna
Vien simpoziumu Urbanavičių išvyka į Daniją neapsiriboja. Kadangi kėdainiečiai jau puikiai pažįstami danams, tai yra mielai laukiami daugelyje bendruomenių, kad jų aplinkas papuoštų savo darbais. „Labai graži draugystė mus sieja su vienu baikerių klubu, kuris savo kempinge vis prašo pastatyti kokių mūsų darbų. Šįmet ten palikau puspenkto metro aukščio „Valkiriją“. Ją pirmą kartą drožiau iš platano medžio. Bus įdomu stebėti, ar laikas pakeis šį kūrinį. Netoli Aarhus miesto viešėjome labai unikalioje komunoje. Joje žmonės gyvena bendrą gyvenimą. 25 nameliuose yra įsikūrę apie 70 danų. Jie rotuojasi darbus. Kas savaitę prižiūri aplinką, rūpinasi maistu. Tačiau kartu turi ir darbus. Labai malonu buvo bendrauti su tokiais žmonėmis, kurie žvelgia toliau savo kiemo. Šioje bendruomenėje sukūrėme trijų metrų aukščio totemą, kuriame įsikūrė ir pelėda, ir avis, ir kiaulė, gaidys, triušis“, – pasakojo skulptorius.

Vieną sodybą puoš šmaikščios „Varlytės“.

Nuo delfinų iki varlių
Pasak J. Urbanavičiaus, išvyka į Daniją būna labai darbinga. „Jau iš anksto turime susidarę sąrašą vietų, į kurias važiuosime, ir kur ką kursime. Ne vieneri metai bendraujame su vienos Fano salos vaikų žaidimų aikštelės šeimininkais. Ten esame sukūrę labai įvairių atrakcijų vaikams. Šįmet buvome paprašyti papuošti įėjimą į aikštelę, tad nuo šiol danus, ateinančius į aikštelę, pasitinka mūsų skulptūra – ant knygų stirtos sėdinti susimąsčiusi pelėda. Dar kitoje vietoje pernai kūriau Robiną Hudą, tai šįmet greta jo iškilo mano drožta ledi Merion. Buvo ir užsakymas išdrožti delfinus. Kitoje vietoje sodybą puošėme varlytėmis. Po šiųmečio mūsų vizito viename miestelyje danai sėdės ant suoliuko, papuošto troliu ir miegančiu katinu“, – paliktus darbus vardijo J. Urbanavičius.

Kūrybiškas darbas įtraukia tarsi liūnas.

Žavi pagarba kūrybai
Pasak kūrėjo, malonu dirbti tokioje aplinkoje, kur kūryba yra vertinama ir branginama. „Kaskart nuvažiavęs į vietas, kuriose jau buvau, visada apžiūriu anksčiau sukurtas skulptūras. Gera matyti, kad jos nėra sulaužytos, subraižytos. Danai myli meną ir kūrėjus. Jie prašo funkcionalių darbų, tačiau kartais įsigeidžia ir tokių, kurie pamalonintų akis. Vadinasi, mums belieka pasitelkti fantaziją ir ją išlieti medyje“, – šypsojosi skulptorius.