Sausio 26-ąją Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras (LAMMC) surengė nuotolinę diskusiją „ES strategija Nuo lauko iki stalo – iššūkiai ir galimybės agro sektoriui“, sudominusią daugiau nei 250 dalyvių.

Siūlė atsižvelgti

Europos Sąjungos (ES) siekis tapti klimatui neutralia ekonomika, Europos Žaliojo kurso strategijos vykdymas yra prioritetinės žemės ūkio politikos sritys nacionaliniu ir tarptautiniu mastu. Tad mokslininkai kvietė atsižvelgti į keletą aspektų, svarbių sprendžiant klimato kaitos problemą: kiekvieno žmogaus asmeninė atsakomybė, mokslo pažanga ir bioekonomikos plėtra.

Sveikam maistui kurti

Diskusijoje pasisakė Švietimo, mokslo ir sporto viceministras Gintautas Jakštas, Žemės ūkio ministro patarėjas Daivaras Rybakovas, Aplinkos viceministras Danas Augutis, Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas Aušrys Macijauskas, bendrovės „Rūta“ direktorius (socialinis partneris) Rolandas Pridotkas.

Visi akcentavo, kad įgyvendinant Europos žaliąjį kursą, ES biologinės įvairovės strategiją ir strategiją Nuo lauko iki stalo, didžiausias dėmesys turi būti skiriamas klimato kaitai mažinti, biologinei įvairovei didinti ir sveikam maistui kurti. Šiam tikslui susitelkti turi vartotojas, verslas ir mokslas.

„Mokslo pažanga visada yra siejama su naujų technologijų, kurios turi užtikrinti tiek ekonomikos skatinimą, tiek ir aplinkosaugos gerinimą, kūrimu. Klimato kaitos kontekste pagrindinis uždavinys yra susieti jas – pasitelkiant vartotojų švietimą ir gamybos pažangą“, – teigia LAMMC direktorius Gintaras Brazauskas.

Pradėti nuo savęs

Pernelyg didelis mineralinių maistinių medžiagų kiekis aplinkoje yra vienas iš svarbiausių oro, dirvožemio ir vandens taršos veiksnių, darančių neigiamą įtaką biologinei įvairovei ir klimatui. Siekiant tausoti aplinką būtina sukurti sveikos mitybos, pirmiausia augalinės, aplinką.

Vaikai nuo mažens šeimose ir ugdymo įstaigose turėtų būti mokomi sveikos mitybos, maisto tausojimo ir atliekų rūšiavimo principų.

Ne mažiau svarbus politinis ir teisinis reguliavimas: sukurta vartotojui aiški produktų maistingumo ir ekologiškumo ženklinimo sistema, sumažintas vienam gyventojui tenkančių maisto atliekų kiekis mažmeninės prekybos lygmenyje.

Sveikas dirvožemis

Siekiant dirvožemio derlingumo ir sveikatos, itin svarbu išlaikyti organinių medžiagų balansą. Tai galima padaryti įvairiais būdais, tokiais kaip: sėjomainų įvairinimas, pupinių ir tarpinių augalų auginimas. Kad būtų sumažintos šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD)  emisijos, rekomenduojama naudoti augalinės ir biologinės kilmės trąšas bei kompostus. Vis dėlto mažesnis mineralinių trąšų naudojimas dažnam ūkininkui siejasi ir su mažesniu derliumi.

Įgyvendinant politinius ir aplinkosaugos reikalavimus, reikia nepamiršti ekonominio aspekto ir vartotojų maisto kiekybės užtikrinimo. Tam pasitarnauja žemės ūkio srities mokslininkai, nuolat kuriantys naujas augalų veisles, efektyviau naudojančias dirvožemio maisto medžiagas ir atsparesnes augalų ligoms bei kitiems nepageidautiniems veiksniams, ir augalų auginimo technologijas, labiau atitinkančias vartotojų poreikius.

Sąmoningas verslas

Sąmoningas verslas tinkamai rūšiuoja atliekas, apgalvotai vykdo produktų logistiką ir prisideda prie klimato kaitos mažinimo. Vienas iš galimų būdų – ilgalaikio naudojimo produktus, pavyzdžiui, baldus arba statybines medžiagas, reikėtų gaminti ne tik iš miško žaliavų, bet ir iš žemės ūkio produkcijos biomasės. Tokie gaminiai leidžia sumažinti gamtą teršiančio plastiko naudojimą, yra nekenksmingi gamtai ir sveikesni žmogui naudoti gyvenamosiose patalpose. Tokiu būdu verslas prisidėtų prie Žaliojo kurso strategijos įgyvendinimo, didesnės pridėtinės vertės produktų kūrimo bei bioekonomikos plėtros šalyje.

Tik kartu susitelkus vartotojams, mokslininkams ir sprendimų priėmėjams gali būti pasiektas šalies neutralumas klimato kaitos atžvilgiu. Vis dėlto būtina nepamiršti ir ekonominių aspektų – žmonėms visada reikia maisto, o verslui pelno. 

LAMMC inf.

Panašios naujienos

Your email address will not be published.

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.