Č. Milošo festivalis Kėdainiuose tęsiasi: istorinė paskaita su LDK tautų folkloru

Tęsiasi Kėdainiuose vykstantis Česlovo Milošo festivalis – 2023. Praėjusį penktadienį Kėdainių Daugiakultūriame centre pranešimą ,,Kodėl nematome airiškojo Lietuvos istorijos kelio? skaitė prof. Alfredas Bumblauskas (Vilniaus Universitetas), o vakaro nuotaiką palaikė LDK tautų folkloras – grupės „Marga muzika“ koncertas.

Koks tas buvo airiškasis Lietuvos istorijos kelias?

Prof. Alfredas Bumblausko teigimu, Žemaitija yra nuo Palangos iki Zarasų – tai visiems žinot reikėtų. Sostinė Žemaitijos yra Kaunas. Ir toje Žemaitijoje už lietuvybę kaunasi du žmonės –Juozas Tumas-Vaižgantas ir Povilas Višinskis, kažkokiu būdu ,,suviliojęs“ penkias merginas ar moteris, kurios pradėjo rašyti lietuviškai, kurios buvo lenkiakalbės, lenkiaraštės.

,,Aš tą ir vadinu Airijos keliu. Ėjom absoliučiai tuo keliu, kaip tarkim Džeimsas Džoisas, gyvendamas Dubline rašo angliškai, to pavyzdys jo romanas ,,Ulisas“. Airijoje airių kalbos beveik nerasite, kaip ir Škotijoje dar mažiau škotų kalbos. Bet mes visi sakom, kad tai yra šalys, su savo nepriklausomybe, savo idėja, savo tapatybe. 

Pas mus, kol to neįvertinam, nepasakysim, kas įvyko XX a. pradžioje. Įvyko lietuviškoji revoliucija. Tada mes turim permąstyti visą senąją Lietuvos istoriją, kad lietuvybės, kokią mes ją įsivaizduojame – nebuvo.

O Česlovas Milošas buvo tipiškas airis Lietuvoje, angliškai kalbantis. Airiškoji Lietuvos istorija yra lenkiakalbė Lietuvos istorija. Mes visi turėjome tapti lenkiakalbiais. Milošas yra tipiškas lietuvis. O mes tokie esame nuo Skuodo, Telšių, jau nelabai tipiški, kurie išlaikėm lietuvių kalbą.

Kėdainiai viduramžiais, XVII a. buvo tam tikra senosios lietuvybės sala. Lietuva neturi nieko panašaus į Kėdainius. Bendrame fone Kėdainiai yra airiškosios Lietuvos istorijos vienas iš centrų,“ – pristatydamas paskaitė įdomiais pamąstymais dalinosi garsus istorikas prof. A. Bumblauskas.

,,Marga muzikas“ – senasis folkloras

Prieš pasirodymą, kuriame vėliau skambėjo sutartinės, lenkiškos, žydiškos dainos, sutikusi pristatyti grupės ,,Marga muzika“ programą, grupės vadovė ir dainininkė Laurita Peleniūtė pripažino, kad ši programa iš tikrųjų buvo rengta tik šiam festivaliui.

,,Dažnai į savo programą įmaišom skirtingų tautų dainas. Teko ,,pasiknaisioti“ giliau, daugiau lietuviškų dainų ieškoti, gerai pavartyti Liudviko Rėzos užrašytų dainų lobyną, ką Česlovas Milošas labai mėgo.

Galima teigti, jog atvežėm vadinamų antikvarinių dainų, tai yra tokios senovinės dainos, kai dažnai mes ir kalbos nebesuprantame, kai kurių žodžių reikšmės nežinome. Ir tos dainos yra kaip atspindys socialinio gyvenimo.

Ir nežinant istorijos, kaip žmonės gyveno, kokia buvo moterų socialinė padėtis, mes negalime tų dainų suprasti. Tam tikra prasme tai yra daugiau istorinė programa, bet tuo pačiu mes tiesiog dainuojame,“ – teigė ji.

Ką jūs pati atradote kurdama šią programą?

,,Milošą. Kai susitarėm ir nusprendėm, kad mes čia grosim, aš tiesiog gavau užduotį eiti gilyn, ieškoti tų šaknų, ieškoti tautų, kurios gyveno. Daugiau pasidomėti apie Kėdainius, būtent apie Kėdainių istoriją, kokios tautos čia gyveno, kokių tautybių žmonių čia būta. Kas buvo labai įdomu ir tai atsispindi mūsų programoje. Aš pati esu didelė senovinių dainų mylėtoja. Programoje turime ir senesnių dainų, kurios jau ir taip tinka, juo labiau, kad jas atliekame žydų kultūros paminkle. (Daugiakultūris centras – aut. past.)

Kaip manot, ar dar atliksit kur nors tą programą?

,,Aš manau, kad taip. Kai paskambino organizatorius pakviesti į koncertą, prašneki valandą, nes degi meile istorijai, jauti labai stiprų įkvėpimą eiti tolyn, ieškoti, žiūrėti ir perteikti tai, kaip šiuolaikinis žmogus dabar mato visa tai. Ir ne tik kaip mes, tarkim, žiūrim viduramžių filmus ir įsivaizduojam. Bet kokie buvo faktai, kas užrašinėjo faktus. Ir tai labai nuostabu būti įkvėptai, ačiū Rimantui (Rimantas Žirgulis, Kėdainių krašto muziejaus direktorius – aut. past.) už tai. Gavosi toks labai įdomus pokalbių ir dainų istorijos aptarimas. 

Pakomentuokite, ką tos dainos liudija?

Man kaip moteriai labai įdomu žiūrėti kaip dainoje atsispindi moters statusas, sutikrinti su Statute esančiomis jos teisėmis. Pavyzdžiui, jeigu moteris yra našlė, ji turi daugiau teisių. Kaip buvo Statute paskelbta, kad kažkokia tai teisė moterims priklauso, ką mes pirmosios turėjome visoje Europoje, tai netyčia kažkaip pradėjo tie vyrai žūti. Yra daug dainų, kur tai atsispindi. Tai yra istoriniai faktai, kurie lieka, kaip lieka tradicijos, papročiai. Arba moters nudavimo, ištekinimo momentas. Dabar tėtis nuotaką tik atveda į bažnyčią, o anksčiau be tėčio neištekėsi. Jeigu tėčio nėra, be brolio neištekėsi, nes nebus dalios, nebus gyvenimo. Ir kokios nelaimingos santuokos būdavo ir t. t.

O atradus Česlovą Milošą, kas didžiausią įspūdį padarė?

Man didžiausią įspūdį padarė, kad tai buvo žmogus – didžiausias antikvaro mylėtojas, kaip ir aš. Ir senų dainų ieškojo ir pan. Aš dėl jo atsiverčiau tokias senovines dainas, kurios yra ir vokiečių kalba surašytos. Pagalvojau, kad jis mėgo dar senesnius dalykus. O mes dabar ieškom to, ką jis surado. Būtent dėl to domėjimosi, aš viduje jį jaučiu kaip kolegą. Nes tai buvo žmogus labai gerbiantis, labai ieškantis, labai žiūrintis ir lyginantis kultūras. Tai dabar yra mano didžiausias įkvėpimas.

Visi festivalio renginiai čia: