Įgyvendinant Europos žaliojo kurso, apimančio ir Europos Sąjungos (ES) strategiją „Nuo lauko iki stalo“, reikalavimus, žemės ūkio ir miškų sektoriai susiduria su sunkumais. Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras (LAMMC) surengė nuotolinę diskusiją „ES strategija Nuo lauko iki stalo – iššūkiai ir galimybės agro sektoriui“, kurioje pateikti siūlymai efektyvesniam Žaliojo kurso įgyvendinimui.

Optimizuota grandinė

Klimato kaita ir jos švelninimo priemonės tiesiogiai susijusios ne tik su gamyba, bet ir vartojimu. Todėl už Žaliojo kurso strategijos įgyvendinimo sėkmę esame atsakingi kiekvienas. „Įvairiuose maisto gamybos, laikymo ir vartojimo etapuose iššvaistoma iki 40 proc. maisto. 1 kcal maisto iš užsienio (~1000 km atstumu) pristatyti į prekybos centrą sunaudojamos net 4 kcal. Šios problemos aktualumą paryškino COVID-19 pandemija, dėl jos stringa logistika, kenčia pristatomo maisto kokybė. Taigi Lietuva turi kuo daugiau apsirūpinti maisto produktais pati, plėtojant trumpąsias maisto tiekimo grandines“, – teigia LAMMC direktorius dr. Gintaras Brazauskas.

LAMMC direktorius dr. G. Brazauskas „Lietuva turi kuo daugiau apsirūpinti maisto produktais pati“.

Dviguba stebėsena

Tam, kad gebėtume apsirūpinti maistu ir užtikrinti iki šiol sėkmingai plėtojamą žemės ūkį, būtina gerinti dirvožemio kokybę. Tikslinga inicijuoti neariminės žemdirbystės, padedančios didinti dirvožemio derlingumą, anglies sankaupas jame, taikymo galimybių analizę šalyje, įvertinant aplinkosaugos ir ekonominius aspektus.

Be to, svarbu kaupti sunaudojamų sintetinių mineralinių bei organinių trąšų duomenų statistiką šalyje. Be abejo, svarbu grįžti prie dirvožemio saugos įstatymo svarstymo, kuris reglamentuotų pateiktų priemonių įgyvendinimą.

LED šviestukai naudojami augalų kokybei gerinti. (Akvilės Viršilės nuotrauka)

Mokslo ir verslo galimybių plėtra

Mokslininkai siūlo daugiau dėmesio skirti agromiškininkystei, kuri gali prisidėti prie anglies kaupimo augaluose bei dirvožemyje ir kartu mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisiją. Pavyzdžiui, daugiamečiuose žolynuose įrengti medžių ir krūmų gojelius, žemės ūkio naudmenų pakraščiuose – medžių ir krūmų juostas. Taip pat skatinta inicijuoti ŠESD, ypač N2O, emisijų tyrimus skirtingoje žemėnaudoje, skirtingo intensyvumo ir tikslumo agrotechnologijų plotuose. Be to, būtina daugiau dėmesio skirti integruotajai kenksmingųjų organizmų  kontrolei (IKOK) ir išnaudoti augalų genetinį potencialą – kurti augalų veisles, efektyviau naudojančias dirvožemio maisto medžiagas ir atsparesnes augalų ligoms bei kitiems nepageidautiniems veiksniams.

Pasiūlyta galimybė skatinti ar pritraukti į šalį verslo subjektus, gaminančius ilgalaikius produktus ne tik iš miško žaliavų, bet ir iš žemės ūkio biomasės. Toks verslas prisidėtų prie Europos žaliojo kurso strategijos įgyvendinimo ir didesnės pridėtinės vertės produktų kūrimo bei bioekonomikos plėtros šalyje.

Dirvožemio profilis ir pluoštinė kanapė. (Jono Volungevičiaus nuotrauka)

LAMMC inf.

Panašios naujienos

Your email address will not be published.

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.