A. Morėnas ir V. Laumakys ilgus metus patys kūrę filmus sakė pasijutę keistai, kai patys tapo dokumentinės juostos herojais.

A. Morėnas ir V. Laumakys ilgus metus patys kūrę filmus sakė pasijutę keistai, kai patys tapo dokumentinės juostos herojais.

Panašu, kad tikrųjų kultūros gerbėjų ir atradėjų Kėdainiuose nėra tiek daug, kiek norėtųsi. Mat dokumentinės Audriaus Antanavičiaus juostos „Mėgėjai“ premjera apie kino studijos „Mėgėjas“ kūrėjus Vitolį Laumakį ir Adolfą Morėną labiau sudomino Vilniaus studentus negu kėdainiečius.

Jaunas kėdainietis A. Antanavičius kino studiją „Mėgėjas“ atrado visai neseniai, kai ji prieš porą metų minėjo penkiasdešimtmetį.

„Kai susipažinau su šiais kino mėgėjais ir pamačiau nedidelę dalelę jų kūrybos, supratau, jog būtina pagerbti ir įamžinti šiuos žmones. O geriausias būdas tai padaryti – sukurti dokumentinį filmą, ką jie darė didelę dalį savo gyvenimo. Mane patraukė pačios V. Laumakio ir A. Morėno asmenybės, jų filmai ir jų darbo vieta. Filmą apie unikaliu kultūros reiškiniu vadinamus kėdainiečius kūriau gana ilgai. Paties filmavimo buvo nedaug, tačiau montažas atėmė daug laiko. Dirbau ne vienas, dirbome jaunų kūrėjų komanda. Man smagu, kad filmo herojai mano darbą ne tik kritikavo, bet ir pagyrę“, – po Kėdainiuose parodytos premjeros sakė A. Antanavičius.

Dokumentinio filmo „Mėgėjai“ režisierius ir scenarijaus autorius – Audrius Antanavičius, operatorius – Eitvydas Doškus, montažo darbus atliko Ieva Veiverytė, prodiuserės pareigas prisiėmė Marija Razgutė.

Kino studijai – garbingas pripažinimas 

Audrius Antanavičius, pamatęs kokį kūrybinį palikimą turi kino studija „Mėgėjas“, jos kūrėjus ir jų darbą nutarė įamžinti dokumentinėje juostoje.

Audrius Antanavičius, pamatęs kokį kūrybinį palikimą turi kino studija „Mėgėjas“, jos kūrėjus ir jų darbą nutarė įamžinti dokumentinėje juostoje.

Jaunieji dokumentalistai trumpai žvilgtelėjo į kino mėgėjų – gydytojo Vitolio Laumakio ir inžinieriaus Adolfo Morėno – dar 1962 metais Kėdainių kultūros centre įkurtą vieną žymiausių Lietuvoje mėgėjiško kino studijų „Mėgėjas“. Jos 1963–2004 metų filmų kolekcija yra pripažinta nacionalinės reikšmės dokumentu ir įrašyta į UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ Lietuvos nacionalinį registrą.

1962 m. Kėdainiuose mėgėjiško kino studiją „Mėgėjas“ įkūrė Vitolis Laumakys. Jos branduolys: Vitolis Laumakys, Adolfas Morėnas, Nijolė Laumakienė, Algirdas Raila, Algimantas Kalinka. Vienos pirmųjų sovietų Lietuvoje įkurtos mėgėjiško kino studijos vientisa 1963–2004 m. sukurtų filmų kolekcija, kurioje 61 filmas, filmuotas ant juodai baltos 16 mm pločio juostos. Filmuose užfiksuota sovietinė ir jau nepriklausomos valstybės miesto kasdienybė, Kėdainiams svarbūs įvykiai įvairiose erdvėse. Tai nuosekli kolekcija, atspindinti mėgėjiško kino raidą, technologinius aspektus, sovietinės ir nepriklausomos Lietuvos tikrovę. Ji svarbi ne tik tuo, kas joje užfiksuota, bet ir kokius procesus liudija sociokultūriniu, technologiniu bei meninės saviraiškos aspektais.

Iš viso „Mėgėjas“ yra sukūręs beveik 100 filmų. Dabar vyksta jų skaitmeninimo darbai. Kai filmai bus sutvarkyti, bus perduoti Krašto muziejui ir Valstybiniam archyvui.

Filmas – kartų dialogas

Kino kritikai gana palankiai vertina A. Antanavičiaus 20 minučių kūrinį apie Kėdainių šviesuolius, tapusius neatsiejama kino istorijos dalimi.

„Mėgėjai“ – tai dviejų šviesių žmonių, kurie puikiai papildo vienas kitą, portretas. Jautrus, nevengiantis pesimistinių minčių apie gyvenimo prasmę Laumakys ir visas savo svajones įgyvendinęs Morėnas. Pirmasis – tikras sinefilas, kine radęs galimybę patirti kažką svarbaus, antrasis nuo vaikystės domėjosi technika. Šių skirtingų asmenybių draugystė filme nuskamba lyg bendravimo meno pamoka. Apskritai iš „Mėgėjų“ herojų galima daug ko pasimokyti – darbštumo, autoironijos, mokėjimo išlikti savimi gilioje provincijoje, dvasios stiprybės. Bijau, kad režisierius dar ne visai gali juos suprasti, antraip neuždavinėtų abejotinų ir įmantrių klausimų apie mirtį, bet net tai, kaip save profesionaliais mėgėjais vadinantys filmo herojai atsakinėja į jauno režisieriaus klausimus, liudija jų išmintį. Audriaus juosta – puikus kartų dialogas, kurį dar galima tęsti ir tęsti“, – sakė kino kritikė Lina Kaminskaitė Jančorienė.

Leave a Reply

Your email address will not be published.