Bendrovės „Lifosa“ administracijos direktoriaus Juozo Baniotos aistra tušinukams – maža paslaptis daugeliui kėdainiečių. 

Tušinukų kolekcininkui dar nepabodo eksponatas, kuris papuoštas Hanoverio futbolo klubo simbolika ir groja klubo himną, jį pabandžius įjungti.

Tušinukų kolekcininkui dar nepabodo eksponatas, kuris papuoštas Hanoverio futbolo klubo simbolika ir groja klubo himną, jį pabandžius įjungti.

Nuo 2007 metų kaupiamą kolekciją kėdainietis kasdien papildo vidutiniškai 5 tušinukais ir šių metų kovo 22 dieną jau buvo sukaupęs 17 275 rašymo priemones.
J. Baniotos kolekcija sveria apie 120 kilogramų, nes paprastas tušinukas vidutiniškai sveria 7 gramus.

Tušinukai iš 99 šalių
Kėdainietis didžiuojasi turįs tušinukų iš 99 šalių. Jo kolekcijoje galima rasti rašymo priemonių net iš Antarktidos, Peru, Bolivijos, Arubos, Etiopijos, Gabono, Lichtenšteino, Mauricijaus ir net nepripažintos valstybės Palestinos.
„Būna tokių dienų, kai namo neparsinešu nė vieno tušinuko, tačiau labai retai. Ypač džiugu, kai papildymą savo kolekcijai randu namų pašto dėžutėje ar užkištą už automobilio valytuvo“, – apžiūrinėdamas paskutinės dienos laimikį sakė J. Baniota.

Kai kolekcija nebetilpo ant sienų, jos eksponatai buvo pradėti talpinti specialiuose stelažuose.

Kai kolekcija nebetilpo ant sienų, jos eksponatai buvo pradėti talpinti specialiuose stelažuose.

Lietuvoje – be konkurencijos
Kėdainietis mano, kad jo tušinukų kolekcija didžiausia šalyje. Kiek jam teko bendrauti su panašaus pomėgio kolegomis, visų kitų rinkiniai – gerokai kuklesni. „Dabar keistis informacija nėra jokių problemų – visagalis internetas padeda ir sužinoti, ko nori, ir naujienų pasirinkti. Žinau, kad vienas Šilutės rajono gyventojas buvo sukaupęs apie 10 tūkstančių tušinukų kolekciją. Jau buvau užmezgęs kontaktą su juo ir derinau susitikimą, tačiau kolega mirė. Šilutiškio artimieji su manimi nebendravo, galbūt pabūgo kokių klastų. Turiu žinių, kad vienas kretingiškis surinko apie 9 000 tušinukų. Visų kitų kolekcininkų rinkiniai kur kas mažesni. Kadangi esu azartiškas žmogus, tai mane į priekį veda sveika konkurencija. Dabar, kai nelabai turiu su kuo Lietuvoje konkuruoti, gausindamas savo kolekciją, tai ir entuziazmas priblėso“, – sakė J. Baniota.

Turi į ką lygiuotis
Jis svajoja susitikti su užsienio tušinukų kolekcininkais, kurių tikrai netrūksta. Kėdainiečio žiniomis, tušinius kolekcionuojančių yra Vokietijoje, Prancūzijoje, Belgijoje. Tiek tušinukų rinkėjai net suvažiavimus rengia, kad galėtų pasipuikuoti savo rinkiniais bei pasikeisti atliekamais eksponatais.
„Jei mano žinios teisingos, tai didžiausia pasaulyje tušinukų kolekcija yra Vokietijoje. Viena moteris dar prieš porą metų skelbėsi turinti apie 300 tūkstančių tušinukų iš 190 pasaulio šalių. Vadinasi, yra į ką lygiuotis ir ką vytis“, – šypsojosi rašymo priemonių kolekcininkas.

Kėdainietis turi ir lūpdažius primenančių tušinukų, ir rašymo priemonę, paruoštą keliauti į kosmosą.

Kėdainietis turi ir lūpdažius primenančių tušinukų, ir rašymo priemonę, paruoštą keliauti į kosmosą.

Rinko bičiuliui, pasiliko sau
Tušinukų rinkimu J. Baniota užsikrėtė prieš devynerius metus: „Nemažai keliauju, susitinku su įvairių firmų žmonėmis, o ir pačiam tenka svečiams parūpinti suvenyrų. Pirmiausiai tuo sumanė pasinaudoti kėdainietis Kęstutis Ragauskas – jis jau turėjo 600 šratinukų kolekciją ir paprašė, kad, pasitaikius progai, parvežčiau naujų.“
Po kiek laiko J. Baniotos darbo stalčiuje susikaupė maždaug 50 tušinukų, o jų rinkėjas lyg tyčia kažkur dingo. „Puikiai pamenu, kaip tvarkydamas stalčių pažvelgiau į tuos tušinukus ir pagalvojau, kad nebeieškosiu to bičiulio, o pats pabandysiu jį pasivyti. Pirmais metais savo kolekcijoje turėjau apie 200 rašymo priemonių, antraisiais ją papildžiau maždaug keturiais šimtais tušinukų. Lūžis įvyko, kai mano pomėgis buvo pagarsintas spaudoje. Nuo tada manąją kolekciją padeda pildyti ne tik artimiausi draugai, bet ir jų bičiuliai, net kaimynai ir visai nepažįstami žmonės. Paskaičiavau, kad per metus vidutiniškai kolekciją papildau 1900 tušinukų, tad kiekvienai dienai vidutiniškai tenka penkios naujos rašymo priemonės“, – prisipažino ,,Lifosos“ administracijos direktorius.

Dalį kolekcijos, kurią sudaro vaistus reklamuojantys tušinukai, kolekcininkas mielai padovanotų kokiai vaistinei, kad ji originaliai papuoštų savo interjerą.

Dalį kolekcijos, kurią sudaro vaistus reklamuojantys tušinukai, kolekcininkas mielai padovanotų kokiai vaistinei, kad ji originaliai papuoštų savo interjerą.

Nuo sienų į stelažus
Savąją kolekciją J. Baniota kruopščiai registruoja kompiuteryje. Tad manančius, jog tokioje gausoje gali pasitaikyti pasikartojančių eksponatų, galima nuraminti – pasikartojantys tušinukai dedami į atskirą dėžę ir, kol laukia būti išmainyti, puikiai pasitarnauja kolekcininko anūkų žaidimams.
Iš pradžių savąją kolekciją J. Baniota tvarkingai kabino ant specialių darbo kambaryje įrengtų stendų, tačiau netruko pastebėti, jog labai greitai pritrūks sienų. „Kadangi visų namų sienų nebūčiau galėjęs savo kolekcija papuošti, tai teko galvoti, kaip sutilpti darbo kambaryje. Geriausia išeitis tam pasirodė stelažai-lentynos. Tad dabar savo kolekciją kabinu juose. Vieną tokį stelažą užpildžiau ir suskaičiavau, jog jame sukabinta apie 9000 tušinukų“, – pasakojo J. Baniota.

Nuo lūpdažių iki elektrošoko
Gausioje J. Baniotos kolekcijoje – šratinukai su įvairių firmų logotipais bei užrašais. Pavyko sukaupti ir gana daug rašiklių, kurie skirti kam nors pažymėti ar įprasminti.
Daugiausia tušinukų – iš Lietuvos, Lenkijos, Vokietijos, Rusijos. ,,Turiu ir vadinamųjų VIP eksponatų. Vienas jų skirtas į skrydžius išsirengusiems kosmonautams – mat pritaikytas rašyti beorėje erdvėje. Kitą dovanojo pats Prezidentas Valdas Adamkus. Itin vertinu tušinuką, kurį gavau, patekęs į Lietuvos konstitucijos finalinį egzaminą. Turiu tušinukų, primenančių lūpdažių tūbelę, teisėjo švilpuką ar net galinčių lengvai nukrėsti elektrošoku. Man pačiam gana įdomus tušinukas su Hanoverio futbolo klubo simbolika, kurį panorus įjungti pasigirsta to klubo himnas. Pats seniausias mano kolekcijos eksponatas – 1961 metais pagamintas Tarybų Sąjungoje“, – pasakojo kolekcionierius.

Praėjusią vasarą J. Baniotos kolekciją papildė rašymo priemonės iš Peru ir Bolivijos.

Praėjusią vasarą J. Baniotos kolekciją papildė rašymo priemonės iš Peru ir Bolivijos.

Nutarė nebeskolinti
Didžioji dalis kėdainiečio kolekcijos – dovanoti tušinukai. J. Baniotos artimieji žino, kad jam geriausia dovana – dar vienas eksponatas į išskirtinę kolekciją.
Kolekcininkas puikiai mena savo 53-ąjį gimtadienį, kai kolegos jį nustebino įteikę 53 tušinukus, kurie buvo papuošti būtent J. Baniotos vardu ir pavarde.
„Po vieno įvykio gerai supratau, kad savo kolekcijos eksponatų negaliu niekam skolinti, jei nenoriu jų prarasti. Mano žmona mokytoja kartą iš mokyklos parsinešė sąsiuvinių ir paprašė raudono tušinuko, kad galėtų juos ištaisyti. Nieko nelaukdamas nuskubėjau į darbo kambarį ir atnešiau raudonai rašantį tušinuką. Kadangi sąsiuvinių taisymas užtruko, tai tą patį vakarą kolekcijos eksponato negrąžinau į vietą. Po kelių dienų žmonos paprašiau paskolintąjį daiktą grąžinti, o ji tik pečiais patraukė, kad tušinukas tarsi išgaravo. Nuo tada griežtai sau pasakiau, kad kolekcijos eksponatų niekam neskolinsiu“, – vieną praradimą prisimena kolekcininkas.

Puikiai išmano tušinukų istoriją
Sukaupta kolekcija paskatino kėdainietį domėtis ir tušinukų istorija. Taip buvo išsiaiškinta, kad pirmąjį šratinuką 1938 metais sugalvojo vengras Laszlo Biro. Jis dirbo leidėju ir dažnai keiksnodavo plunksnakočiuose greitai uždžiūstantį rašalą.
Padedamas chemijos specialisto brolio George, L.Biro ryžosi kurti rašymo priemonę su rutuliuku.
Rašikliui judant popieriaus paviršiumi, rutuliukas sukdavosi, imdamas rašalą iš kapsulės ir palikdamas jo pėdsaką. Šį atradimą broliai Biro užpatentavo Paryžiuje.
Žodis „Biro“ vengrų kalboje reiškia „žydas“, tad Prancūziją okupavus vokiečiams abu broliai nutarė pasitraukti į Argentiną. Ten jiedu vėl užpatentavo savo išradimą ir pavadino jį „Biro Pens of Argentina“.
Po kurio laiko šį brolių Biro išradimą nusižiūrėjo ir pasisavino amerikietis M. Reinodsas.
Tačiau Europoje šratinukai dar ilgokai tebebuvo vadinami „biro“.
Maždaug apie 1958 metus prancūzas Bico išrado gelinius šratinukus, o apie 1997 metus pasirodė naujausi rašikliai – jie tarsi žiedai užmaunami ant piršto. Pastarieji vadinasi Ring Pen. Jų nereikia spausti – tiesiog vienu galu vedžioji per popierių.
J. Baniotai buvo įdomu sužinoti, kad vienu tušinuku galima vidutiniškai parašyti apie 50 tūkstančių žodžių, o paprašyti išbandyti naują rašymo priemonę nesvarbu, kuriuos šalies gyventojai būtų, žmonės dažniausiai rašo savo vardą.

Stelažai

 

About The Author

Related Posts

3 Responses

  1. Algimantas

    Sveiki p. Juozai, aš taip pat kolekcionuoju tušinukus. Su Jumis negaliu lygintis, nes mano kolekcijoje šiuo metu tik 1583 tušinukai. Norėčiau su Jumis bendrauti ir manau padėsim vienas kitam, papildant kolekcijas naujais tušinukais. Su pagarba Algimantas.

    Atsakyti
  2. Rimantas

    Sveiki p. Jauozai,aš ir renku tušinukus. Su jumis net negaliu lygintis turiu tik apie 800 ju. Tačiau mano tušinukai tik su firmu logotipais ar užrašais. Labai norėčiau pamatyti juos. Gal koki ir padovanoti ar apsikeisti.

    Atsakyti
  3. Aldutė

    Sveiki, turiu daug nenaudojamų tušinukų, gal kokių nors iš jų nėra jūsų kolekcijoje, galėčiau padovanoti… kaip tai padaryti?

    Atsakyti

Leave a Reply

Your email address will not be published.