Žmonės, kuriuos vienija penktadienis: maisto trūksta ir vienišiems senjorams, ir šeimoms

Kėdainietės 78 metų Janinos pensija – apie 300 eurų. Dar vienos 80 metų kėdainietės, taip pat Janinos, – 250 eurų. O Irmantas yra šešių vaikų tėvas. Jų šeima gyvena name – kai buvo geresnė finansinė situacija, šeima paėmė būsto paskolą. Visas Irmanto atlyginimas – 700–800 eurų – yra skiriamas paskolai ir mokesčiams. Šiuos skirtingus žmones vienija penktadienis. Tai diena, kai Kėdainių „Carite“ dalinami maisto produktai.

Už iniciatyvą dėkoja „Maisto bankui“

Šv. Juozapo parapijos „Carito“ vadovė Lina Zakaravičienė sako, kad kiekvieną penktadienį jų savanoriai važiuoja į parduotuves ir surenka besibaigiančio galiojimo maisto produktus. Tada dėžės su maistu atvežamos į organizaciją, kur jų laukia nepasiturintys žmonės: „Mes už šią iniciatyvą esame labai dėkingi „Maisto bankui“.

Pasak L. Zakarevičienės, kas kartą čia ateina apie 30 žmonių, tačiau buvo dienų, kai maisto laukė net 90. Šie metai – itin sudėtingi, mat sparčiai kyla šildymo, elektros, maisto produktų kainos.

Šeimoje dirba tik Irmantas, jis – vairuotojas. Irmanto žmona augina vaikus, kurių mažiausiajam – dveji metukai.

Ką kiekvieną penktadienį savanoriai parsiveš – nežino niekas. Gal bus tik kelios dėžės duonos, o gal ir dešros, besibaigiančių galioti vaisių ar sausainių.

Kaip sakė L. Zakarevičienė, kartais žmonės galvoja, kad prašyti paramos maistu ateina tik socialinių įgūdžių stokojantys ar alkoholį vartojantys žmonės.

„Taip, žmonių būna įvairių. Tačiau ateina senjorai, kurie neišgali įsigyti maisto, tvarkingos šeimos. Nors dirba ir tėtis, ir mama, tačiau pinigų neužtenka. Šeimoms sunku įpirkti ir kasdienio naudojimo prekes, tarkime, pieno produktus. Mūsų visuomenėje galvojama – jei tu eini prašyti maisto, tu geriantis, tu gal toks ir anoks. Tai netiesa“, – kalbėjo pašnekovė.

Ir priduria: pagalbos kreipiasi ne visi žmonės, kuriems jos reikia. Kodėl? Nes kartais stabdo gėdos jausmas ir mintis, ką pagalvos kiti.

Vaiko pinigų ir atlyginimo nepakanka

„Taip, pirmais kartais reikėjo peržengti per save“, – pritaria šešių vaikų tėtis Irmantas. Dėl to, kad šeima gausi, jiedu su žmona kartais sulaukia ir keistų klausimų. Pavyzdžiui, ar visi vaikai nuo vieno vyro?

Šeimoje dirba tik Irmantas, jis – vairuotojas. Irmanto žmona augina vaikus, kurių mažiausiajam – dveji metukai. Vaiko pinigų, Irmanto atlyginimo šeimai nepakanka. Šiemet, pabrangus elektrai, vien už ją per mėnesį tenka sumokėti apie 200 eurų: „Šildymas – kietu kuru. O visa kita elektra – elektrinė viryklė, vandens šildymas. Name nebuvo galimybės įsivesti dujų.“

Parduotuvėje šeima visų pirma suka link nukainotų maisto produktų lentynų, tada ieško akcijos ženklais pažymėtų prekių.

Virtuvės karalienė – bulvė

Kalbėdamas apie kasdienius šeimos įpročius Irmantas sako, kad jų namų virtuvėje karaliauja bulvė („Nes iš bulvių daug ką pagaminti galima. O mėsos daug nepripirksi. Bet mes ir nesame labai mėsėdžiai. “), taip pat kruopos. Be to, pinigų reikia ne tik maistui ir mokesčiams, tačiau ir vaikų būreliams. Nemenka problema būna tada, jei sugenda vienintelis šeimos automobilis.

„Mano pensija nesiekė nė 300 eurų, dabar pridėjo, bet tik 20 eurų. „Carito“ parama man labai svarbi, kai ją gaunu – visada džiaugiuosi“, – graudinosi moteris.

Irmanto balse – jokio liūdesio. Kaip sako kėdainietis, jie su žmona – optimistai: „Mums sekasi sutikti gerų žmonių. Pozityvo užtenka.“

Penktadieniais, kai tėtis grįžta iš „Carito“, jį pasitinka vaikai: subėga pažiūrėti, kas šį kartą bus maisto lauknešėlyje.

„Pribėga mažieji pažiūrėti, ką atnešiau, ar yra ko nors skanaus. Mama – ar iš mėsos kažko yra. Jei būna, „Carito“ savanoriai vaikams įdeda sausainių ar pyragaičių. Seniau buvo daugiau, o dabar gal žmonių padaugėjo, o gal maisto sumažėjo. Bet yra kaip yra – džiaugiesi tuo, ką gauni“, – kalbėjo pašnekovas.

Judėti padeda vaikštynė

Dviejų garbaus amžiaus kėdainiečių Janinų balsuose – optimizmo gerokai mažiau. Teisingiau – jo beveik nėra.

78 metų Janina sunkiai vaikšto. Laimei, ji gavo vaikštynę, tad judėti tapo lengviau. Iki miesto centro moteris važiuoja autobusu. Įlipti ir išlipti jai paprastai kas nors padeda, mat pati to padaryti nesugebėtų.

„Mano pensija nesiekė nė 300 eurų, dabar pridėjo, bet tik 20 eurų. Sveikata prasta, per gyvenimą esu turėjusi jau 10 narkozių, dabar laukia dar viena operacija. „Carito“ parama man labai svarbi, kai ją gaunu – visada džiaugiuosi“, – graudinosi moteris.

Janiną džiugina viskas, ką ji parsineša iš „Carito“, net jei tai – tik paprasta duona ar batonas.

Janina sako niekada neperkanti tų maisto produktų, kurie yra nenukainoti – sau negalinti to leisti. Iki koronaviruso pandemijos jai maisto dažniau parnešdavo kaimynai, tačiau kai prasidėjo karantinai – ir atnešančių maisto iš karto sumažėjo: „Tai šliaužiu pati.“

Batoną suvynioja į celofaną

Kita Janina taip pat gyvena pačiame mieste, netoli autobusų stoties. Jos pensija – tik 250 eurų. Kiek jų lieka sumokėjus už butą, moteris tiksliai pasakyti negali, tačiau ši suma – graudžiai nedidelė.

Paklausta, ar neturi vaikų, kurie pasirūpintų, sakė turinti vieną, bet jis sukūręs savo šeimą, tad „ką begali pagelbėti.“

Janiną džiugina viskas, ką ji parsineša iš „Carito“, net jei tai – tik paprasta duona ar batonas.

„Juk duona pabrangus… O jei gaunu batoną – apipurškiu jį vandenuku ir palieku celofane, kad ne toks kietas būtų. Arba pasikepinu ant aliejau. Pragyvenu, o ką darysi. Kad tik sveikatos būtų.“

2021 metais skelbta, kad Lietuvoje žemiau skurdo ribos gyveno apie 585 tūkst. šalies gyventojų. Skurdo rizikos lygis šalyje 2020 metais sudarė 20,9 proc. ir, palyginti su 2019 metais, padidėjo 0,3 procentinio punkto.
Skurdo rizikos riba praėjusiais metais buvo 430 eurų per mėnesį vienam gyvenančiam asmeniui ir 904 eurai – šeimai, susidedančiai iš dviejų suaugusiųjų ir dviejų vaikų iki 14 metų amžiaus.
Pajamas, mažesnes už skurdo rizikos ribą, mieste gavo 18,3 proc. gyventojų. Penkiuose didžiausiuose miestuose šis rodiklis sudarė 14,9 proc., kituose miestuose – 24,1 proc., kaime – 26,3 proc.
Absoliutaus skurdo lygis šalyje pernai sudarė 5,1 proc. ir buvo 2,6 punkto mažesnis nei užpernai. 2020 metais žemiau absoliutaus skurdo ribos gyveno apie 140 tūkst. šalies gyventojų.
Absoliutaus skurdo riba pernai buvo 257 eurų per mėnesį vienam gyvenančiam asmeniui ir 540 eurų šeimai, susidedančiai iš dviejų suaugusių asmenų ir dviejų vaikų iki 14 metų amžiaus.
Pajamas, mažesnes už absoliutaus skurdo ribą, mieste gavo 3,9 proc. gyventojų, kaime – 7,5 proc.