Ligoninės direktorė E. Vaškevičienė: „Svarbiausia – kad žmogus gautų skubią pagalbą kuo greičiau“

Sausio 17-ąją Kėdainių ligoninėje darbą pradėjo naujoji vadovė – konkursą laimėjusi jonaviškė Edita Vaškevičienė. Vadovauti įstaigai ji ėmėsi sudėtingu metu – artėjant gydymo įstaigų reformai. Be to, ir pati Kėdainių ligoninė yra dėmesio centre – nerimsta diskusijos dėl Akušerinio ginekologinio skyriaus už­darymo, sunkūs ligoniai vietoje negauna hemodializės paslaugų.

„Kėdainių mugės“ pokalbis su E. Vaškevičiene – apie jos darbo pradžią, sprendimą vadovauti ligoninei ir problemas, su kuriomis susiduria ši medicinos įstaiga.

– Ar prisimenate tą dieną, kai apsisprendėte dalyvauti konkurse Kėdainių ligoninės direktoriaus pareigoms užimti? Kas lėmė tokį sprendimą? Ilgai svarstėte, dėliojote pliusus ir minusus?

– Atsimenu labai gerai. Internete visai atsitiktinai pamačiau informaciją, kad skelbiamas konkursas Kėdainių ligoninės direktoriaus pareigoms užimti. Peržiūrėjau reikalavimus ir nusprendžiau pateikti dokumentus. Pliusų ir minusų nedėlioju. Man buvo smalsu pažiūrėti, kaip organizuojami konkursai ir kaip sudėtinga juos laimėti. Neturėjau jokio tikslo laimėti, todėl ir pastangų nedėjau.

Šiandien daug kam iš mūsų sunkiai suvokiama, kaip gali nebūti kai kurių medicininių paslaugų savame rajone? Bet jei tikrai bus išspręstas paslaugų pasiekiamumas kitame mieste, tai problemos lyg ir išsispręs.

– Pamenu, kaip skambinau Jums netrukus po to, kai laimėjote konkursą. Jūs sakėte: dar pati turiu suprasti, kas čia ką tik įvyko. Ar tai reiškia, kad netikėjote, jog galite laimėti? 

– Visada dirbau tai, kas man patiko. Savo darbu bei darbo užmokesčiu buvau visiškai patenkinta, neieškojau kito darbo ir nesiruošiau jo keisti. Tikrai turėjau labai geras darbo sąlygas, jaučiausi vertinama, reikalinga ir mylima. Todėl, kai laimėjau konkursą, mane ištiko šokas. Supratau, kad turėsiu priimti gal net ir nelabai palankius sau ir kitiems sprendimus. Šokas ne tik man, bet ir mano kolegoms. Nežinojau, ką visiems pasakyti, nes net ir laimėjus konkursą, sprendimą eiti Kėdainių ligoninės direktorės pareigas priėmiau gerokai vėliau, po Naujųjų metų. 

– Dirbote Pabėgėlių priėmimo centre Rukloje, Lietuvos reabilitacijos ir slaugos centre, teko būti ir „Sveikatos metų“ vykdomąja direktore, socialinės globos įstaigų asociacijos „Humanitas“ prezidente. Tačiau Jūsų CV nėra raktinio žodžio „ligoninė“. Ar nebijote, jog vadovaujant ligoninei pritrūks žinių, patirties, kad darbo specifika čia – kita? O gal kaip tik Jums tai leis į Kėdainių ligoninę pažvelgti iš šalies, kitu žvilgsniu? 

– Raktinio žodžio „ligoninė“ nėra, bet medicinos paslaugų organizavimo specifika man ne naujiena, tik, žinoma, ne tokiu mastu, kaip Kėdainių ligoninėje. Nusprendžiau ateiti čia dirbti ir todėl, kad Kėdainių ligoninė didelė ir joje labai daug įvairių medicinos paslaugų, visa tai man – įdomu. Visko tikrai negaliu žinoti, visko ir nežinau. Atėjau čia dirbti su tokiu žinių bagažu, kokį šiandien jau turiu. Tikiuosi per penkerius metus pasisemti dar daugiau naujos patirties ir žinių. 

– Dirbate jau kelias savaites. Kokios jos buvo? Nuo ko pradėjote darbus?

– Nuo pačios pirmos dienos nebuvo ir nėra lengva, kadangi pati sau išsikėliau didelius tikslus per maksimaliai trumpą laiką. Siekiu kuo greičiau susipažinti su visa informacija – tam, kad ir kitiems būtų lengva su manimi dirbti, ir man pačiai būtų paprasčiau. Darbus pradėjau nuo pažinties su kolegomis ir pagrindiniais dokumentais. O jau po poros dienų įsisukau į einamuosius ligoninės darbus.

– Į Kėdainių ligoninę atėjote išties sudėtingu metu, artėjant visai sveikatos sistemos pertvarkai. Ar gilinotės, domėjotės ministerijos parengtomis gairėmis? Kokia Jūsų nuomonė apie planuojamą reformą ir kokias grėsmes įžvelgiate?

– Žinoma, domėjausi. Labai laukiu galutinio verdikto – tada žinosime, kaip toliau planuotis darbus. Šiandien daug kam iš mūsų sunkiai suvokiama, kaip gali nebūti kai kurių medicinos paslaugų savame rajone? Bet jei tikrai bus išspręstas paslaugų pasiekiamumas kitame mieste, tai problemos lyg ir išsispręs, tik sudarys tam tikrų nepatogumų iki tol, kol su tuo susigyvensime. Didžiosiose ligoninėse bus didesnės eilės pas specialistus bei planuojamoms operacijoms. Manau, svarbiausia yra užtikrinti, kad žmogus gautų skubią pagalbą kuo greičiau.

– Nemažai diskusijų sukėlė Kėdainių ligoninės Akušerinio-ginekologinio skyriaus uždarymas. Ar jau teko kalbėtis su šio skyriaus medikais, personalu? Kokiomis nuotaikomis jie gyvena? Kokia Jūsų pačios nuomonė – reikalingas šis skyrius Kėdainiuose, ar vis tik apie 200 gimdymų yra tikrai nedaug ir išlaikyti visą šį skyrių ligoninėje yra prabanga?

– Bendrauti teko ne kartą. Labai gražiai skyrių ir jame dirbančius darbuotojus apibūdina skyriaus vedėjas, jiems skyriaus uždarymas išties skausmingas.

Akušerijos-ginekologijos skyrius yra didžiulė prabanga Kėdainių ligoninėje, kituose rajonuose situacija panaši. Mano nuomonė yra realistiška – negaunant finansavimo, Kėdainių ligoninė nepajėgi išlaikyti šio skyriaus. O kad paslaugas visi mes norime turėti šalia namų ir jos visos mažiau ar daugiau yra reikalingos, tai tikrai taip.

–Kėdainiuose neteikiamos hemodializės paslaugos. Kol dvi įmonės savo tiesas aiškinasi teismuose, žmonėms tenka važiuoti į kitus miestus. Kokia situacija yra šiuo metu?

– Vis dar vyksta teisminiai procesai, „Diaverum klinikos“ patalpų neperleido.

– Kokių pokyčių ketinate imtis Kėdainių ligoninėje?

– Esminių pokyčių neplanuoju, nes pati reforma sudėlios viską į savas vietas. Na, o smulkmenų ir tam tikrų niuansų yra kiekvienoje įstaigoje.

– Jūsų nuomone, kas yra stiprioji Kėdainių ligoninės pusė?

– Kolektyvas ir čia dirbantys medikai.

– Į darbą važiuojate iš Jonavos. Pastarosios dienos buvo dosnios sniego. Ar gerai dirba Kėdainių ir Jonavos kelininkai? 

– Sausio 31-osios rytą, apie 6.20 val., Jonavos ir Kėdainių kelininkai dar greičiausiai snaudė arba jų nuvalytus kelius vėl užpustė sniegas. Bet „Via Baltica“ kelias tikrai buvo nepriekaištingai nuvalytas ir ne kartą per visą važiavimo laikotarpį.