Vilkų medžioklėje vieni iš lyderių – Kėdainių rajono medžiotojai

Lietuvoje jau baigėsi vilkų medžioklės sezonas, nes sausio 31-ąją buvo išnaudotas leidžiamų sumedžioti vilkų limi­tas. Iš gamtos buvo paimti 192 plėšrūnai, 13 iš jų sumedžio­ta Kėdainių rajono miškuose. Vilkai Lietuvoje yra saugoma rūšis, todėl jų medžioklė ribojama nustatant ne tik leistiną medžioklės terminą, bet ir sumedžiojimo limitą.

Gausėjant vilkų populiacijai, kasmet didėjo ir leidžiamų sumedžioti plėšrūnų skaičius. Pavyzdžiui, 2014 metais limitas buvo tik 38 vilkai, po to skaičius palaipsniui didėjo ir 2021–2022 m. sezonu jau buvo galima iš gamtos paimti 190 šių gyvūnų (šis limitas buvo šiek tiek viršytas – aut. past.). 3 iš jų pateko po automobilių ratais, 2 sumedžioti ne sezono metu pagal išduotą leidimą, mat kėlė grėsmę žmonėms ar jų laikomiems gyvuliams. Likusieji sumedžioti. Tokiu būdu yra reguliuojama plėšrūnų populiacija. Jei tai nebūtų daroma, padėtis taptų nekontroliuojama.

Kadaise vilkai buvo vadinami miško sanitarais, nes jie medžiodavo laukinius gyvūnus, dažniausiai silpnus ir paliegusius, neatsisakydavo ir dvėselienos. Bet, augant jų skaičiui, vilkai ėmė vis drąsiau artintis prie gyvenamųjų vietovių, pradėjo ne tik puldinėti laukuose besiganančias avis ar kitus smulkesnius gyvulius, bet ir užsukti į tvartus, kartais net sudraskydavo prie grandinės pririštus šunis. Negelbėjo nei aukštos tvoros ar elektriniai piemenys, nei žmonių keliamas triukšmas.

„Vilkas tik pasakose kvailokas, o realybėje – tai vienas protingiausių žvėrių. Reikia žinoti iš kurios pusės prie jo artintis, iš kur turi būti vėjas, nes jis puikiai užuodžia žmogų“, – sakė medžiotojas S. Gedvilas.

Ūkininkams gal nebūtų taip pikta ir skaudu, jei plėšrūnai nugvelbtų vieną kitą avelę ir duotų ramybę, tačiau blogiausia tai, kad papjaunama ar stipriai sužalojama ne po vieną gyvulį, mat avių bandos suaugusiems vilkams pasitarnauja mokant savo jauniklius medžioti. Po tokių „pratybų“ laukuose lieka gulėti kartais net po keliolika sumaitotų naminių gyvulių. Ūkininkai nebežino, ko griebtis.

Žala vis auga

Kėdainių rajono savivaldybės Žemės ūkio ir aplinkosaugos skyriaus vedėjos Ievos Lukošienės pateikti duomenys byloja, kad pernai į šį skyrių dėl vilkų padarytų nuostolių kompensacijų kreipėsi 3 ūkininkai iš Dotnuvos seniūnijos, kuriems vilkai papjovė 31 avį. Pateikti 4 prašymai. Bendra padaryta žala, kurią atlygina Aplinkos ministerija, – 10 763,94 Eur.

Pernai prašymų pateikta mažiau nei užpernai, tačiau vilkų padarytos žalos suma – beveik 9 kartus didesnė. Didesnę kompensacijos sumą lėmė tai, kad vienam iš trijų žemės ūkio subjektų buvo papjauti net 22 veisliniai (t. y. su kilmės dokumentais) ūkiniai gyvūnai, todėl apskaičiuota kompensacija siekė 9 683,94 Eur.

2020 metais prašymus dėl vilkų padarytos žalos kompensavimo pateikė 5 žemės ūkio subjektai iš Dotnuvos, Surviliškio, Krakių ir Josvainių seniūnijų. Jiems buvo papjauta 12 ūkinių gyvūnų, apskaičiuota vilkų padarytos žalos suma siekė 1 231,18 Eur.

Ir tai – tik vieno rajono oficialūs duomenys. Reali vilkų padaroma žala gali būti daug didesnė, tačiau gal ne visi avių ar ožkų laikytojai praneša apie plėšrūnų išpuolius ir dėl vieno kito papjauto gyvulio kompensacijų neprašo.

Kėdainiečiams šis sezonas – rekordinis

Pagal Aplinkos ministerijos pateiktus duomenis matyti, kad šis vilkų medžioklės sezonas itin sėkmingas buvo Kėdainių rajono medžiotojams. Jiems pavyko iš gamtos paimti 13 vilkų (tiek pat, kiek ir Anykščių). Rokiškėnai sumedžiojo 12, ukmergiškai – 11, radviliškiečiai – 8.

„Kėdainių rajone gausu elninių žvėrių, todėl ir vilkų populiacija yra gana didelė. Pernai, vykdydami apskaitą, buvome suskaičiavę 75 vilkus, tikėtina, kad jų skaičius dar išaugo, mat vilkės dar atsivedė jauniklių.

Per praėjusį 2020–2021 m. sezoną rajono medžiotojai sumedžiojo vos 4 vilkus, nes dėl karantino negalėjome vykdyti kolektyvinių medžioklių, o palaukimo būdu labai sunku sumedžioti šį plėšrūną. Šiųmetis sezonas kur kas sėkmingesnis, nes daugiau sniego, todėl buvo lengviau susekti vilkus pagal jų pėdsakus. Juos radę, rengdavome kolektyvines medžiokles su varovais ir štai turime rezultatą. Aišku, buvo galima sumedžioti dar daugiau vilkų, tai nebūtų pakenkę jų populiacijai, bet pritrūko sėkmės“, – teigė Kėdainių rajono medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininkas Lionius Stanevičius.

Vilkų gausu įvairiose rajono vietovėse

Net 5 vilkus medžiotojų klubo „Šventybrastis“ nariai sumedžiojo Šventybrasčio miške. Tokiu pačiu laimikiu džiaugiasi ir klubo „Šlapaberžė“ nariai. Jie 3 vilkus paguldė Kalnaberžės miške, po 1 – Zacišių ir Žilvičių miškuose. 2 pilkius iš gamtos paėmė klubo „Ąžuolotas“ medžiotojai, 1 – „Aro“ klubo narys.

Dažniausiai vilkai avis papjauna ne maistui, o tam, kad pamokytų savo jauniklius medžioti. Ūkininkams tokie „mokymai“ atsieina ne vieną tūkstantį eurų.

L. Stanevičiaus teigimu, beveik visi vilkai (11 iš 13-os) buvo sumedžioti kolektyvinių medžioklių metu. Iš gamtos paimti 3 patinai, 2 patelės ir 11 jauniklių iki maždaug 2 metų amžiaus. Tikslus jų visų amžius, kaip ir kiti duomenys, bus nustatyti ekspertų iš tyrimui pateiktų vilkų ilčių ir raumens mėginių.

Vilkas – retas trofėjus

Nors rajone vilkų apstu, sumedžioti šį plėšrūną pasiseka nedaug kam. Tokia sėkmė pastarąjį sezoną aplankė 12 medžiotojų. Vienas jų – Svajūnas Gedvilas, kuris gali pasigirti dvigubu laimikiu.

„Pavyko sumedžioti vieną patiną ir jauniklę patelę. Medžioju vos ketverius metus, todėl negalėjau patikėti savo sėkme. Ji yra svarbiausia. Aišku, svarbu ir rankos taiklumas, reikia ir vilkų elgseną išmanyti. Žinių sėmiausi iš pokalbių su patyrusiais medžiotojais, naršydamas internete.

Vilkas tik pasakose kvailokas, o realybėje – tai vienas protingiausių žvėrių. Reikia žinoti, iš kurios pusės prie jo artintis, iš kur turi būti vėjas, nes jis puikiai užuodžia žmogų. Vilkas – labai atsargus, eina ratais kvadratais, jei nori jį sumedžioti palaukimo būdu, reikia ne vieną ir ne dvi dienas pralaukti. Kolektyvinėse medžioklėse irgi retai kada pasiseka. Kartais žmonės medžioja visą gyvenimą, bet taip ir nepapuola nušauti vilko. Man sėkmė nusišypsojo, bet, ką gali žinoti, gal tai pirmi ir paskutiniai tokie trofėjai.

Iki šiol buvau sumedžiojęs elnią, stirniną, lapių, bebrą, bet rimčiausi laimikiai – šį sezoną. Dabar, kai grįžtu iš medžioklės, namiškiai klausia, kodėl nenušoviau dar vieno vilko, bet, sakau, kad šie žvėrys nesimėto kaip saldainiai parduotuvėje, ant tako jų nerasi“, – gerai nusiteikęs kalbėjo Svajūnas Gedvilas.

Kad vilkas yra retas laimikis, patvirtina ir beveik 40-ies metų patirtį turintis medžiotojas Algirdas Valantinas.

„Vieną vilką esu nušovęs maždaug prieš 30 metų, kitą – šių metų sausį, o medžioju aš tikrai intensyviai. Vilkai turi savo taktiką, jų taip paprastai nepaimsi, labai jau gudrūs yra, moka slėptis. Dažniausiai jį pamatai tik per tokį atstumą, kad negali nušauti. Tamsoje jo nerasi, o prožektoriaus negalima naudoti. Jei iš vakaro nesumedžiojai, tai po nakties jis jau bus toli nuėjęs.

Vilkų rajone, kaip ir visoje šalyje, tik pastaraisiais metais taip pagausėjo. Anksčiau mūsų klubo medžioklės plotuose buvo pastebima lūšių, bet, kai vilkų padaugėjo, jos pasitraukė, mat plėšrūnai negali gyventi kaimynystėje.

Vilkų medžioklei pasibaigus, jei tik orai leis, žadame intensyviau medžioti lapes, kad kiškių neskriaustų“, – artimiausiais planais dalijosi „Ąžuoloto“ klubo pirmininkas A. Valantinas.

Šiųmetis limitas buvo viršytas

Kadangi šio sezono limitas leido visoje šalyje iš gamtos paimti 190 vilkų, o buvo sumedžioti (vasario 1 dienos duomenimis) 192 vilkai, kitą medžioklės sezoną bus galima sumedžioti 2 plėšrūnais mažiau, nei bus nustatytas limitas.

Šalies medžiotojai norėtų, kad ateityje būtų paankstinta vilkų medžioklės sezono pradžia ir būtų leidžiama medžioti šiuos plėšrūnus ne nuo spalio 15, o bent jau nuo spalio 1-osios, kad žala ūkininkams būtų kuo mažesnė. Ar bus į tai atsižvelgta, nežinia.