Pastarosiomis paromis Kėdainiuose buvo užfiksuotas kietųjų dalelių (KD10) vidutinis paros ribinės vertės viršijimas, vakar pranešė Aplinkos apsaugos agentūra. Tai siejama su gatvės rekonstrukcijos veikla bei pakeltąja tarša (dulkėmis, kylančiomis nuo nešvarių gatvių).

Padidėjusią kietųjų dalelių koncentraciją oro kokybės tyrimų stotis Kėdainiuose, Rasos gatvėje, fiksavo ir vakar.

Aplinkosaugininkai rekomenduoja valdyti statybų procesus atsižvelgiant į aplinkos apsaugą bei aplinkinių gyventojų ir darbuotojų sveikatos apsaugą.

Tik mūsų mieste

Didžiausios valandinės kietųjų dalelių koncentracijos Kėdainiuose matuotos gruodžio 7– 9 dienomis, darbo valandų metu, nuo 9 val. iki 19 val. Gruodžio 9 d. vidutinė paros šio teršalo koncentracija, užfiksuota Kėdainių oro kokybės tyrimų stotyje, siekė 60 µg/m3, gruodžio 8 d. – 61 µg/m3, o gruodžio 7 d. – 75 µg/m3 (ribinė vertė – 50 µg/m3). Oro kokybė kituose Lietuvos miestuose pastarosiomis dienomis buvo gera – nefiksuotas nei vienas KD10 paros ribinės vertės viršijimo atvejis.

Opiausia oro užterštumo problema

Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras primena, kad, siekiant įvertinti, kokiu oru kvėpuoja dauguma Lietuvos gyventojų, oro kokybės tyrimai atliekami didžiausiuose šalies miestuose ir tokiuose pramonės centruose kaip Kėdainiai, Jonava, Mažeikiai, Naujoji Akmenė, kur įsikūrę stambūs pramonės objektai. Miestų oro kokybės tyrimų stotyse matuojama koncentracija teršalų, kurių dėl žmonių ūkinės veiklos į aplinkos orą patenka daugiausia ir kurių vertinimą aplinkos ore reglamentuoja teisės aktai, galiojantys visoje Europos Sąjungoje.

Mūsų šalies tyrimų duomenys rodo, kad opiausios oro užterštumo problemos susijusios su kietųjų dalelių KD10 koncentracija. Kiekvienais metais pasitaiko atskirų dienų ar ilgesnių periodų, kai ir mūsų miestų ore fiksuojamas ženklus oro užterštumo šiuo teršalu padidėjimas ir jo koncentracija daugelyje miestų viršija paros ribinę vertę. Pagal teisės aktų, galiojančių visoje Europos Sąjungoje, reikalavimus kietųjų dalelių KD10 vidutinė paros koncentracija neturi viršyti ribinės vertės (50 μg/m3) daugiau kaip 35 dienas per metus.

Kietųjų dalelių poveikis sveikatai

Kietosios dalelės – tai ore esančių dalelių ir skysčio lašelių (aerozolių) mišinys, kurio sudėtyje gali būti įvairių komponentų – rūgščių, sulfatų, nitratų, organinių junginių, metalų, dirvožemio dalelių, dulkių, suodžių ir kt. Į orą išmetamos kietosios dalelės labai skiriasi savo fizine ir chemine sudėtimi, skirtingi yra dalelių dydžiai ir jų išmetimo šaltiniai.

Didesnės kietosios dalelės sulaikomos viršutiniuose kvėpavimo takuose ir dažniausiai čiaudint ar kosint iš jų pašalinamos. Kuo mažesnis dalelių skersmuo, tuo gilesnius kvėpavimo takus jos pasiekia ir gali pradėti kauptis tam tikrose plaučių vietose ar netgi patekti į kraują. KD10 dalelės (kurių dydis yra nuo 2,5 μm iki 10 μm) kelia didžiausią susirūpinimą, kadangi jos yra pakankamai mažos, kad galėtų prasiskverbti giliai į plaučius ir taip sukelti didelę grėsmę žmogaus sveikatai.

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, padidėjęs oro užterštumas kietosiomis dalelėmis daro įtaką sergamumui kvėpavimo bei širdies ir kraujagyslių ligomis.

Ką daryti padidėjus aplinkos oro taršai?

Vaikai, ypač kūdikiai, besilaukiančios moterys, vyresnio amžiaus žmonės bei asmenys, sergantys astma ir kitomis kvėpavimo bei kraujotakos sistemos ligomis, yra jautresni neigiamam užterštos aplinkos poveikiui.

Padidėjus aplinkos oro taršai, gyventojams patariama riboti darbinę veiklą ir fizinį aktyvumą lauke. Sergantiesiems lėtinėmis ligomis reikėtų pasirūpinti vaistų atsarga, o blogai pasijutus kreiptis į gydytoją.

Pagal Aplinkos apsaugos agentūros, Kėdainių VSB inf.

Algimanto Barzdžiaus nuotr.

About The Author

Related Posts

Leave a Reply

Your email address will not be published.

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.