Per karščius padaugėja per maistą plintančių ligų, apsinuodijimų

Vasarą kur kas dažniau iškylaujame gamtoje, kur sąlygos maisto ruošimui ir rankų higienai ne visada tinkamos. Todėl šiltuoju metų laikotarpiu padaugėja per maistą plintančių ligų atvejų bei protrūkių. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistai primena, į ką būtina atkreipti dėmesį.

Svarbiausia – rankų higiena

Ant neplautų rankų gali būti įvairiausių užkrečiamųjų ligų sukėlėjų (bakterijų, virusių, kirmėlių kiaušinėlių). Jeigu į žmogaus organizmą patenka ligų sukėlėjų, žmogus gali susirgti. Dažniausiai užsikrečiama virusinėmis žarnyno infekcinėmis ligomis, kaip rotavirusinė infekcija, norovirusinė infekcija. Užtenka nedidelio kiekio šių ligų sukėlėjų, kad žmogus pajustų ligos simptomus. Liga gali pasireikšti pykinimu, vėmimu, viduriavimu, karščiavimu, pilvo ir galvos skausmais.

Specialistai primena, kad būtina nusiplauti rankas kiekvieną kartą prieš gaminant maistą ar jį valgant, po žalios mėsos tvarkymo ar sąlyčio su žaliais kiaušiniais, taip pat po kontakto su naminiais gyvūnais, po pakalbio telefonu ar pasinaudojus tualetu. Gamtoje, kai nėra sąlygų nusiplauti rankas tekančiu vandeniu su muilu, naudokite specialias rankų dezinfekavimo priemones arba spiritines servetėles.

Kaip saugiai ruošti maistą iškylaujant?

Pasak Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistų, keliaujant ar iškylaujant gamtoje, itin dažnai apsinuodijama mišrainėmis su majonezu, karšto rūkymo mėsos, žuvies gaminiais, dešromis, pieno produktais, kreminiais tortais ar pyragais. Tai greitai gendantys maisto produktai, kurių neturint galimybės šaltai transportuoti, vasarą reikėtų vengti. Vietoj jų rekomenduojama rinktis vaisius, daržoves, kietąjį sūrį, konservuotus arba džiovintus mėsos produktus, grūdų ir duonos gaminius, riešutus. Neplaukite vaisių ir daržovių ežero ar upės vandenyje. Juos gamtoje galite plauti atsivežtu fasuotu ar mineraliniu vandeniu.

Vasarą itin atidžiai reikėtų ruošti žalią mėsą. Kenksmingi mikroorganizmai esantys žalioje mėsoje nuo pjaustymo lentelės, įrankių, šluostės ar rankų gali patekti ant jau valgyti paruoštų maisto produktų. Taigi, iškeptos mėsos iešmo negalima dėti šalia žalios mėsos, ant tos pačios pjaustymo lentelės, ant kurios buvo pjaustoma mėsa, negalima pjaustyti salotų ir pan. Dėl tos pačios priežasties ir parduotuvėje į pirkinių krepšelį žalios mėsos nereikėtų dėti šalia kitų maisto produktų.

Reikėtų prisiminti, kad nusipirkus kulinarijos gaminių ar kitų greitai gendančių produktų, juos reikėtų kuo skubiau vežti namo (jokiu būdu nevežioti maisto automobilyje pusę dienos) ir kuo greičiau suvalgyti.

Dar kelios svarbios taisyklės:

• Perkant pagamintus patiekalus svarbu atsižvelgti į gamintojo pateiktą informaciją apie jo laikymo, vartojimo sąlygas, tinkamumo vartoti trukmę.
• Nenaudokite pakartotinai vienkartinio naudojimo plastikinių maišelių maistui laikyti.
• Maistui vartokite tik labai gerai išvirtus ar iškeptus mėsos, ypač vištienos produktus. Nevalgykite kepsnių, iš kurių bėga rausvas skystis.
• Nepalikite paruošto maisto kambario temperatūroje ilgiau nei vieną valandą. Nesuvalgytą ar iš anksto paruoštą maistą reikia laikyti šaltai, karštus patiekalus iki pateikimo laikykite ne žemesnės kaip 60 °C temperatūros.
• Vartokite kietai išvirtus ar gerai iškeptus kiaušinius.
• Užšaldytą maistą atitirpinkite šaldytuve, ne kambario temperatūroje.
• Nevartokite nepasterizuoto arba nevirinto pieno ir jo produktų.

Parengta pagal NVSC ir VMVT inf.

Viršelio nuotr.: Per karščius ruošiant maistą reikia paisyti maisto saugos reikalavimų bei laikytis higienos. (NVSC nuotr.)