Su šiais linkėjimais Kėdainiuose vakar, gegužės trečiąjį sekmadienį, paminėta Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės diena. Šios dienos proga netrūko pilietiškų iniciatyvų ir renginių.

Bėgimas miesto gatvėmis

Sekmadienį prieš pietus bėgimą miesto gatvėmis surengė Krašto apsaugos savanorių pajėgų Dariaus ir Girėno apygardos 2-osios rinktinės Kėdainių 207-os pėstininkų kuopos, Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos Kėdainių poskyrio kariai, Kėdainių jaunieji šauliai.

„Šią dieną paminime ir žuvusius partizanus, ir pagerbiame gyvuosius – mes rajone dar turime gyvų likusių partizanų ryšininkų. Norėdami labiau įprasminti šią dieną, kariai savanoriai surengė bėgimą, šauliai prisidėjome. Aplankėme paminklinį akmenį rezistentams Skongalio gatvėje, po to miesto gatvėmis kariai bėgo į Dotnuvos gatvės kapines prie Lietuvos savanorių kapų“, – pasakojo Kristina Župerkienė, Lietuvos šaulių sąjungos Vytauto Didžiojo 2-osios rinktinės Kėdainių Povilo Lukšio 205-osios kuopos vadė.

Po to, nusileidę Dotnuvos gatve į jos papėdėje įkurtą Atminties skverą, kariai ir šauliai prie memorialo pagerbė žuvusių partizanų atminimą ir padėjo gėlių.

Linki vienybės

Kėdainių šauliai pasakojo, jog gegužės 14-ąją paminėjo ir Pilietinio pasipriešinimo dieną aplankydami, sutvarkydami ir pagerbdami partizanų žūties vietas. „Buvome Prisikėlimo apygardos vardo partizano Juozo Paliūno-Ryto žūties vietoje, sustojome Dotnuvos miestelio kapinėse prie jo kapo, paskui atvažiavome prie Skongalio akmens, iš ten važiavome į Kauno gatvės kapines prie Kibirkščio kapo“, – pasakojo K. Župerkienė.

Atsakydama į klausimą, ko palinkėtų visuomenei Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dienos proga, Kėdainių 205-osios šaulių kuopos vadė, aktyvi kėdainietė sakė: „Šitokiu metu, kai yra pandemija, karantinas, tai negalime pasakyti, kad visuomenė yra vieninga. Palinkėčiau – nesiskaldykim, nesiskirstykim į grupeles, bet būkim vieningi kaip kumštis. Tuomet viską nugalėsim.“

Atidavė pagarbą

Vėliau sekmadienio vidurdienį šv. Jurgio bažnyčioje vyko šv. Mišios, kurių metu melsta vienybės dovanos visiems Lietuvos piliečiams. Po mišių koncertavo Sirutiškio folkloro ansamblis „Radasta“, vadovaujamas Violetos Kažukauskienės-Urbonavičienės.

Šv. Mišiose dalyvavo, o po jų gėles prie paminklinio akmens rezistentams Skongalio gatvėje, Atminties skvere padėjo ir žvakeles uždegė ir Politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Kėdainių filialo bei Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijos Kėdainių skyriaus nariai.

Prie Skongalio akmens tremtinės N. Rimkienės eiles skaitė Laima Bačiliūnienė.

Dar neįamžintos pavardės

Atminties skvere, pasitikdamos Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dieną, pražydo tik sakuros. Memoriale jau keletą metų sustoję kovotojų už Lietuvos laisvę įamžinimo darbai. Šį pavasarį taip pat iki šiol skvere nepasodinta jokių gėlių, tik styro džiūstantys dekoratyviniai krūmeliai. „2019 metais gėles pasodino birželio 12 dieną, pernai dar vėliau, šiemet vaizdas irgi nykus. Mes jau ne kartą siūlėme patys pasodinti daugiamečių gėlių, kurios išspręstų problemą, o seniūnijai liktų tik prižiūrėti“, – apsilankiusi skvere sekmadienį su bendraminčiais, liūdesio neslėpė kėdainietė Irena Stanislauskienė.

Pasak pilietiškų kėdainiečių, skverui trūksta dėmesio. Akis bado nebaigtos partizanų pavardėmis pildyti atminimo lentos supiltų kalvelių plokštumose. Artėja birželio 14-oji, Gedulo ir vilties diena, tačiau ir tremtinių įamžinimui skirtoje plokštumoje nematyti jokių atminimo ženklų.

Viskas priklauso nuo požiūrio

Kėdainietė Lina Šlamienė sako pastebinti, kad istorinės atminties išsaugojimas ir pagarba žuvusiems kovotojams už laisvę labai priklauso nuo konkrečios seniūnijos požiūrio, nuo vietos bendruomenės dėmesio, nuo privačių iniciatyvų.

Tai TS-LKD Kėdainių skyriaus nariai pastebėjo gegužės 14-ąją, Pilietinio pasipriešinimo dieną, lankydami ir tvarkydami partizanų žūties vietas ir jų kapus Dotnuvos bei Krakių seniūnijose.

Po daugelio metų pernai vėlyvą rudenį savivaldybė sutvarkė 1991 m. Dotnuvos miestelio kapinėse pastatytą V. Kundroto projektuoto paminklo partizanams, kurių palaikai buvo rasti 1990 m. buvusios stribų būstinės užgriuvusiame rūsyje, aplinką. Dabar lieka tikėtis, kad seniūnija ją tvarkingai prižiūrės.

Taip pat aplankyti paminklai partizanų žūties vietose Krakių seniūnijoje, esantys beveik ant Kėdainių – Raseinių rajonų ribos. Tai paminklas Lietuvos partizanams Zembiškių (Zambiškių) miške, pastatytas 2000 m. Čia žuvo 21 partizanas. Vienas iš žuvusiųjų – leitenantas Vladas Pabarčius. Paminklo autorius ir statytojas – Juozas Meškuotis.

Puoselėjamas yra paminklas partizanams, žuvusiems 1940–1960 m. Krakių seniūnijoje, Pušynės miške. Šio 1989 metais pastatyto paminklo autorius – Raseinių rajono Žibulių kaimo gyventojas Jonas Razmantas, o šią vietą ir dabar prižiūri jo artimieji. Maloniai stebino miške, atokioje, bet tvarkingai prižiūrėtoje vietoje, plazdanti tvarkinga Lietuvos vėliava – visiškas kontrastas prie Kėdainių miesto pagrindinės gatvės, Atminties skvere kabėjusiai nublukusiai vėliavai, kurią, pasak skyriaus narių, po ilgų prašymų seniūnija sekmadienio išvakarėse pakeitė nauja.

Taip pat aplankytas kryžius partizanų žuvimo vietoje Guptilčių kaime. Čia 1950 02 28 žuvo 3 partizanai. Paminklo projekto autorė B. Kundrotienė. „Ši vieta prie privačių namų, bet gana apleista. Kryžius prie pat kelio, bet nėra informacinių ženklų, todėl važiuojantieji pro šalį veikiausiai net neatkreipia į jį dėmesio. Na, o į Lančių miške esančią partizanų žūties vietą kelią pastojo nuvirtusi eglė – važiuosim kitą sykį“, – pasakojo L. Šlamienė.

Your email address will not be published.

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.