Lietuvoje – potvyniai: užtvindytos gatvės, pėsčiųjų ir dviračių takai

Pastarosiomis dienomis socialiniuose tinkluose žmonės dalijasi užsemtų gatvių, pėsčiųjų ar dviračių takų nuotraukomis. Upės patvinsta reguliariai – pavasarį ėmus tirpti ledui, taip pat po ilgo lietaus.

Po lietaus ir ištirpus sniegui susidarantys vandens srautai dėl įšalo negali susigerti į gruntą, be to, skelbiama, kad Lietuvoje per kelias dienas iškrito vidutinė mėnesio kritulių norma. Tai priežastys, kodėl prie upių įsikūrusių miestų gyventojai jau ne pirma savaitė fiksuoja išsiliejusias upes.

Prieš kelias dienas pranešta, kad Naujojoje Vilnioje ištvino upelis, vanduo paskandino vasarnamį, gyventojų kiemus, prisiartino prie pat gyvenamųjų namų durų.

Šių metų potvynis pasiekė ir tuos, kurie iki šiol su tokia problema nebuvo susidūrę. „Gana ilgai jautėmės kaip Dievo užantyje – mus aplenkdavo vėtros, tvindančios liūtys. Rimčiau nukentėdavo tik pajūris. Šios žiemos pabaiga pasiuntė išbandymų lietumi ir sniegu. Bajorų kaime situacija verčia griebtis už galvos ir patikėti, kad kartais prieš gamtą bejėgis ir žmogus, ir technika“, – rašo laikraštis „Gimtasis Rokiškis“.

Vanduo apsėmęs Kauno, Klaipėdos, Jonavos, Kėdainių, Vilniaus ir kitų miestų įvairias vietas, itin smarkus jis Pamaryje. Dubysos regioniniame parke, patvinkus upei, beveik apsemtas turistų mėgstamas kabantis tiltas.

Kaip pranešė Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba, praėjusią savaitę kritinis vandens lygis užfiksuotas ties septyniomis vandens matavimų stotimis:

1. Nemunas – Panemunė 431 cm (27 cm virš kritinės ribos);
2. Lėvuo – Bernatoniai 164 cm (44 cm virš kritinės ribos);
3. Aunuva – Aunuvėnai 271 cm (71 cm virš kritinės ribos);
4. Nevėžis – Traupis 222 cm (2 cm virš kritinės ribos);
5. Šušvė – Šiaulėnai 296 cm (36 cm virš kritinės ribos);
6. Minija – Kartena 485 cm (15 cm virš kritinės ribos);
7. Šventoji – Anykščiai 126 cm (6 cm virš kritinės ribos).