Pasivadinus išgalvotu vardu gali tyčiotis iš žmogaus išvaizdos, asmeninių savybių, šeimos, darbo pobūdžio ir net ligų, linkėti nusisukti sprandą ir dar, kad būtų stipriau, pažadėti pamokyti tą, kuris nepatinka. Pasak teisininkų, viešojoje erdvėje anoniminis kito žmogaus žeminimas, grasinimas ar atviras tyčiojimasis yra ne nuomonės išreiškimas, bet nusikaltimas.

Prižadėjo ir dingo

Po eilinių metus trunkančių komentatorių išpuolių, kai atvirai, žinoma, anonimiškai, buvo apgailestaujama, kad vienas neužsimušė, o kitą pasiūlyta pamokyti, na, kad žinotų, kaip turi dirbti ar ko nedaryti, du kėdainiečiai kolegos kreipėsi į policiją.

Daug vilčių jiems suteikęs pirmasis susitikimas su tyrėja Kėdainių policijoje virto šnipštu. Linksmuolė pareigūnė žadėjo padaryti tą ir aną, aiškino, kaip paprasta išaiškinti komentatorių IP adresus, tačiau galiausiai po šio susitikimo dingo kaip į vandenį. Neatsakė nei į nukentėjusiųjų telefono skambučius, nei į elektroninius laiškus. Kai tik jie ėmėsi tyrėjos paieškų, akimirksniu gavo atsakymą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą.

Jei gali netirti, netirk

Bet nukentėjusieji rankų nenuleido, tačiau ir po antrojo pareiškimo e.policijai susiklostė lygiai tokia pati situacija. E.policijos darbuotoja patikino, kad pranešimas gautas, užregistruotas ir paskirtas konkrečiam pareigūnui, tai pačiai tyrėjai. Ir vėl tyla iki tam tikro momento, kaip ir pirmuoju atveju, o už valandos – dar vienas atsisakymas nagrinėti prašymą.

Žinoma, turbūt kyla klausimas, ar čia bėda tie komentarai, kai policija turi gerokai rimtesnių darbų?.. Tačiau, kai apgailestaujama, kad nemirė ir dar siūloma „gerai pamokyti“, juokas nebeima, susirūpini. Todėl kėdainiečiai rankų nenuleidžia ir toliau visomis teisinėmis priemonėmis siekia išaiškinti neapykantą prieš juos kurstančius ir įžeidinėjančius komentatorius.

Kas galėtų paneigti?

Beje, šioje vietoje įdomiausia tai, kad po pirmojo kreipimosi į pareigūnus, žeminantys ir užgauliojantys komentarai liovėsi abiejuose rajono laikraščių portaluose. Ypač – rajono valdžiai palankiame.Tad kyla įvairiausių minčių apie tai, kad galbūt dirbama ranka rankon su vietos valdžia, kuriai palankus vietinis portalas, prieš opozicinę žiniasklaidą? Mat dažniausiai šlykštūs komentarai ten ir pasirodo.

Beje, prieš keletą metų vienas buvęs kolega smagiai kikeno į saują gavęs netikėtą „darbo“ pasiūlymą iš įtakingos rajono politikės – už pinigus rašyti komentarus, tada dar buvusiame vieninteliame rajono interneto portale.

Padarė išvadas

Kadangi Lietuvoje tiesiog neegzistuoja civilizuota komentarų kultūra, o klesti patyčios anoniminiuose komentaruose, dalis šalies didžiosios žiniasklaidos po savo straipsniais leidžia komentuoti tik registruotiems vartotojams, taip iš-vengdami bereikalingų tąsymųsi po atsakingas institucijas. Gali reikšti savo nuomonę nesislėpdamas už išgalvotų vardų.

Keletas šalies rajonų portalų dėl įžeidinėjančių, žeminančių ir grasinančių komentarų iš viso panaikino galimybę komentuoti, nes žodžio laisvė, nors yra viena svarbiausių žmogaus teisių, kaip ir dauguma teisių, nėra absoliuti ir neribojama.

Bauda, laisvės atėmimas

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos poskyrio vedėja Odeta Vaitkevičienė sako, kad pranešimų iš gyventojų gaunama, tačiau ne visi pranešimai būna susiję su teisės pažeidimais ar nusikalstamomis veikomis.

– Ar dažnai į policiją kreipiasi gyventojai dėl įžeidinėjimų, užgauliojimų, piktų, grasinančių ar su patyčiomis komentarų internete?

– Neretai tyrimas negali būti atliekamas, nes pranešime aprašomas veiksmas nesudaro administracinio ar baudžiamojo pažeidimo. Pikti pasisakymai, patyčios ar įžeidimai yra civilinio ginčo dalykas, jeigu nėra neperžengtos tam tikros ribos, kuomet veiką būtų galima kvalifikuoti kaip viešos tvarkos pažeidimą, terorizavimą, šmeižtą ar neapykantos nusikaltimą.

– Kokiose interneto platformose fiksuojama daugiausiai patyčių?

– Patyčios fiksuojamos įvairiose interneto platformose, daugiausia jų – socialiniuose tinkluose. Atitinkamai, pagal amžiaus auditoriją, daugiau patyčių stebima tarp jaunimo populiariose platformose, kuriomis jie naudojasi aktyviausiai („Facebook“, „Instagram“, „Tik Tok“, įvairūs forumai). Taip pat nemažai patyčių atvejų fiksuojama internetinių portalų komentaruose ir tokių portalų paskyrose socialiniuose tinkluose. Iš esmės, patyčių apraiškų gali būti fiksuota bet kur, kur vartotojams leidžiama viešai reikšti savo nuomonę.

– Kokia situacija tuo klausimu yra Kauno apskrityje ir atskirai Kėdainių rajone?

– Atskira statistika apie patyčių apraiškas nėra vedama. Pirminė kova su patyčiomis ir jų prevencija, visų pirma, vykdoma įstaigose, dažniausiai švietimo įstaigose, kuriose yra didžiausia grėsmė joms kilti, o jas nustačius, pačiose įstaigose realiausia galimybė jas užkardyti, Kėdainių rajonas ne išimtis. Policijos vaidmuo šioje vietoje daugiau prevencinis ir švietėjiškas. Apie tai nuolat kalba ir aiškina Kėdainių rajono bendruomenės pareigūnai.

– Kiek kartų per praėjusius metus ir gal jau šiemet dėl patyčių komentaruose buvo kreiptasi į policiją Kauno apskrityje bendrai ir Kėdainių rajone atskirai?

– Policija vykdo administracinių pažeidimų ir nusikalstamų veikų tyrimą ir prevenciją. Siaurąja prasme, patyčios nėra įvardintos kaip administracinis ar baudžiamasis nusižengimas, todėl jų tyrimas nėra policijos kompetencija. Plačiąja prasme, patyčias galima suprasti ir kaip asmens garbės, orumo pažeminimą, pasireiškiantį melagingos informacijos apie asmenį platinimu ar neapykantos veiksmai dėl rasės, tautybės, tikėjimo, viešos tvarkos pažeidimą, kuomet tyrimus atlieka policija. Gautus pranešimus dėl patyčių yra sunku atriboti nuo pranešimų dėl šmeižimo, kurstymo ar viešosios tvarkos pažeidimo, todėl tiksli statistika konkrečiai apie praneši-mus apie patyčias nėra vedama.

– Kiek tokių atvejų ištirta ir ar ištiriami visi atvejai?

– Praėjusiais – 2020-aisiais metais, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdyba atliko 32 ikiteisminius tyrimus pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 str. (šmeižimas) ir 170 str. (kurstymas prieš bet kokios tautos, rasės, etninę, religinę ar kitokią žmonių grupę) numatytas veikas. Daugiau nei trečdalis jau ištirta, dalyje tyrimas dar tęsiamas.

– Kokia dažniausia tokių tyrimų – dėl patyčių, įžeidinėjimų viešoje erdvėje – baigtis?

– Įžeidimas šiuo metu yra dekriminalizuotas, todėl tyrimas nepradedamas, o siūloma kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka. Jei pranešimas pateikiamas dėl neapykantos veikų, tuomet pradedamas ikiteisminis tyrimas arba aplinkybių tikslinimo medžiaga. Nesant pakankamai duomenų dėl nusikalstamos veikos, pradėti ikiteisminį tyrimą atsisakoma.

– Ar buvo asmenų, nubaustų dėl tokių veikų internete?

– Tai priklauso nuo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse arba baudžiamajame kodekse numatytos sankcijos. Dažniausiai skiriamos baudos.Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 str. (šmeižtas) numato sankcijas nuo baudos iki laisvės atėmimo iki dvejų metų, to paties kodekso 170 str. (kurstymas prieš bet kokios tautos, rasės, etninę, religinę ar kitokią žmonių grupę) numato sankcijas nuo baudos iki laisvės atėmimo iki trejų metų.

– Kiek šiais greitųjų technologijų laikais trunka tokie tyrimai dėl patyčių ir užgauliojimų viešojoje erdvėje?

– Tyrimo sėkmė ir operatyvumas priklauso nuo daugelio aplinkybių: vietos, laiko, galimybės nustatyti pažeidėją be duomenų valdytojo pagalbos, skirtingos teisinės įvairių šalių (kur veikia interneto platformos) bazės ir kt. Tyrimas gali trukti nuo kelių dienų iki kelių metų.

– Kokių prevencinių priemonių imamasi, kad to išvengti?

– Siekiant sumažinti patyčių problemą, policijos bendruomenės pareigūnai šia tema nuolat vykdo prevencines, socialines, šviečiamąsias akcijas. Ypač didelis dėmesys skiriamas patyčioms tarp vaikų. Bendruomenės pareigūnai įvairiomis formomis platina rekomendacijas, kaip elgtis patiriant ar matant patyčias, skatina apie tai kalbėti ir pranešti, moko atskirti patyčias nuo humoro formų, bendradarbiauja su švietimo įstaigomis. Vykdomi ir prevenciniai pokalbiai, perspėjimai dėl veiksmų, priešingų visuomenės interesams.

Valdžia imasi veiksmų

Apie tai, kad prieš įžeidinėjančius ir neapykantą kurstančius komentatorius reikia imtis priemonių, kalba ir Teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska, kuri internetinę neapykantos kalbą siūlo įtraukti į Administracinių nusižengimų kodeksą, o už tokius prasižengimus bausti piniginėmis baudomis. Šiuo metu už neapykantos kurstymą, įžeidinėjimus, dažniausiai pasireiškiančius komentaruose internete, numatyta tik baudžiamoji atsakomybė.

Tad prieš keletą dienų prasidėjusioje Seimo pavasario sesijoje bus svarstomas dalies baudžiamosios atsakomybės už neapykantos kalbą perkėlimas į Administracinių pažeidimų kodeksą.

Kur slypi problema?

2019 metų „Sprinter“ tyrimų duomenimis, kas antras Lietuvos gyventojas pritaria, kad už neapykantos kurstymą internete grėstų administracinė atsakomybė.

Žmogaus teisių ekspertų teigimu, nors oficiali teisėsaugos statistika rodo, kad neapykantos komentarų mažėja, tačiau bėda, kad ne visi neapykantos kurstymo atvejai yra tiriami

Panašios naujienos

One Response

  1. Rožė

    Džiaugiuosiu , kad prasidėjo tyrimai respublikiniu mastu. Pastaruoju metu aptilo rinkos laikraštyjje komentatorių mandrumas, neberašo niekinančių komentarų.Reiškia išsigando.Ponios, visvien būsite indentifikuotos. Laukite, procesas prasidėjo, bet ne Kedainiuose.

    Atsakyti

Your email address will not be published.

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.