Search
Pradžia

Šalies savivaldybės vena po kitos skelbia ekstremalią situaciją savo teritorijoje. Žemdirbiškame Kėdainių krašte ekstremali situacija dėl sausros dar nepaskelbta. Tikimasi LR Vyriausybės sprendimo.

„Dabar yra dėliojami visi techniniai dalykai, kad atitiktų teisės aktus“, – apie sprendimo priėmimo procedūras paaiškino rajono savivaldybės administracijos direktorius Gintautas Muznikas.

Šiandien, ketvirtadienį, savivaldybės administracijos direktorius teigė, kad dar renkami duomenys, ar mūsų krašte jau galima konstatuoti stichinę sausrą. Laukiama Operacijų centro sprendimų ir duomenų iš Hidrometeorologijos tarnybos.

„Tada bus priimti sprendimai, nes šiandien prašymų dėl nuo sausros patirtos žalos iš ūkininkų nesame gavę, – sako savivaldybės administracijos direktorius. – Yra tik ūkininkų sąjungos kreipimasis, kuriame – prašymas skelbti ekstremalią situaciją“.

Pasak G. Muzniko, jo žiniomis, trys šalies savivaldybės jau kreipėsi į LR Vyriausybę dėl susidariusios ekstremalios situacijos. Redakcijos žiniomis, ekstremalią situaciją dėl sausros paskelbusių savivaldybių yra daugiau nei trys.

Kėdainių r. savivaldybės administracijos direktoriaus teigimu, jei nuo sausros nukentėjusių savivaldybių yra daugiau, kaip trys, ekstremali situacija jau turėtų būti skelbiama šalies mastu.

„Jei Lietuvos Respublikos Vyriausybė nepaskelbs ekstremalios situacijos šalies mastu, tikėtina, kad penktadienį arba pirmadienį ekstremalią situaciją savo teritorijoje paskelbs Kėdainių savivaldybė“, – „Kėdainių mugei“ sakė G. Muznikas.

Žemėlapis parengtas remiantis LHMT ir LŽŪKT meteorologinių stočių duomenimis. (Meteo.lt)

Ekstremali situacija paskelbta Vilkaviškyje ir Plungėje…

Nuo trečiadienio, birželio 14 d., Vilkaviškio rajono savivaldybės teritorijoje dėl sausros paskelbta ekstremalioji situacija.

Kaip informuoja savivaldybė, gavus Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenis, nustatyta, kad stichinis meteorologinis reiškinys – sausra – augalų vegetacijos laikotarpiu, birželio 10 d. buvo užfiksuotas Vilkaviškio rajono savivaldybės penkiose seniūnijose.

Todėl reaguojant į gautus duomenis ir į sausros sukeltą žemės ūkio augalų žūtį, paskelbta savivaldybės lygio ekstremalioji situacija.

Pažymima, kad savivaldybės lygio ekstremalioji situacija skelbiama, kai dėl stichinių meteorologinių reiškinių pažeistas žemės ūkio naudmenų plotas savivaldybės teritorijoje siekia daugiau nei 10 ha.

Dėl stichinio meteorologinio reiškinio – sausros, sukėlusios žemės ūkio augalų žūtį, nuo birželio 14 d. visoje Plungės rajono savivaldybės teritorijoje mero potvarkiu skelbiama savivaldybės lygio ekstremalioji situacija.

… Kretinga, Šilutė ir Klaipėdos rajonas kreipėsi į Vyriausybę

Kretingos ir Klaipėdos rajonuose dėl sausros antradienį paskelbta ekstremali situacija – tikimasi, kad Vyriausybė atlygins dėl to vietos ūkininkų patirtus nuostolius.

Anot Kretingos rajono mero Antano Kalniaus, atsižvelgta į vietos ūkininkų pranešimus apie dėl sausros patiriamus nuostolius.

„Priimtas sprendimas skelbti ekstremalią situaciją rajone, nes devyniose iš 11 seniūnijų jau viršyti reikalavimai, kai galima skelbti ekstremalią situaciją, bet tai birželio 3 dienos duomenys (…) Pagal kritulių kiekį jos jau buvo ekstremalių situacijų zonoje“, – sakė Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas.

Anot jo, rajone dėl sausros šiemet nebus gauta apie 40 proc. derliaus ir apie 60 proc. pašarų, todėl ekstremali situacija irgi bus pagrindas prašyti šalies valdžios pagalbos ūkininkams. 

Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktorius Andrius Jurkus patvirtino, kad jų rajone ekstremali situacija paskelbta dar praėjusį penktadienį. 

Kėdainiuose dėl sausros susirūpinti paragino politikai

Kėdainių rajono savivaldybės administraciją pasirūpinti ekstremalios situacijos paskelbimu Kėdainių savivaldybės teritorijoje antradienį paragino vietos politikai – valdančiųjų koalicijos savivaldybės taryboje atstovai Saulius Grinkevičius, Adelė Štelmokienė ir Jonas Talmantas.

Miškų gaisringumas. (Kėdainių r. – Radviliškio miškų urėdijos teritorijoje)

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba birželio 14 d. skelbė:

Remiantis Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos meteorologijos stočių ir VšĮ Lietuvos žemės ūkio ir konsultavimo tarnybai priklausančių stočių duomenimis, sausringas laikotarpis, kaip pavojingas meteorologinis reiškinys 2023 m. pradėtas fiksuoti anksčiausiai kai kuriose Plungės ir Šilutės rajonų seniūnijose, per antrąjį gegužės mėnesio dešimtadienį nors ir labai lėtai, tačiau plito Vakarų Lietuvoje.

Kadangi Vakarų Lietuvoje kritulių iškrito mažiau, sausra, kaip pavojingas meteorologinis reiškinys, toliau plito. Gegužės 21 d. pradėtas fiksuoti dalyje Klaipėdos, Kretingos ir Šilutės r. sav. seniūnijų, visoje Palangos miesto savivaldybės teritorijoje, ir per savaitę pasiekė stichinės sausros rodiklius.

Per birželio pirmąjį dešimtadienį kritulių beveik nebuvo ir laikėsi labai šilti orai, situacija negerėjo – sausra apėmė vis daugiau rajonų.

Birželio 13 d. duomenimis stichinė sausra fiksuojama beveik visoje Kretingos, Klaipėdos (rajono ir miesto), Neringos, Šilutės, Mažeikių, Telšių r. sav., vakarinėje Vilkaviškio ir Plungės r. sav. dalyje bei kai kuriose Radviliškio r. sav. seniūnijose, o sausra, kaip pavojingas reiškinys, fiksuojama didesnėje Vakarų, Šiaurės ir Vidurio Lietuvos dalyje.