Kraštietė Adelė Štelmokienė skaičiuoja jau antrąją kadenciją Kėdainių rajono savivaldybės tarybos sudėtyje. Į politiką Adelę dar 2015-aisiais pastūmėjo noras nutraukti dešimtmečius trukusį vienos partijos viešpatavimą ir suvokimas, kad už savo vertybes ir įsitikinimus kovoti reikės pačiai.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) Kėdainių skyriaus vadovė atvira – kartais pastangos iš esmės keisti ydingas praktikas gimtajame mieste primena kovą su vėjo malūnais.
Vis dėlto aktyvi kraštietė ir visuomenininkė nesiruošia nuleisti rankų. Priešingai. 2023 m. savivaldos rinkimams ji subūrė 20 bendraminčių ir viliasi, kad rinkėjai LVŽS kandidatų komanda patikės taip, kaip ir visa širdimi ja tikinti vedlė.
Povandeninės politinės srovės
– Adele, esate minėjusi, kad žengti į politiką Jus pastūmėjo ilgametis Darbo partijos dominavimas rajone. Kaip vertinate dabartinę politinę situaciją Kėdainiuose?
– Nors situacija šiandien kitokia, ir taryboje turime skirtingų partijų atstovų, norėtųsi, kad rajono klausimai būtų sprendžiami kur kas greičiau, efektyviau, be korupcijos kvapo bei remiantis demokratijos vertybėmis.
– Vadinasi, manote, kad demokratijos Kėdainiuose trūksta?
– Esu įsitikinusi, kad rinkimų į savivaldą mechanizmas veikia tinkamai. Kėdainiečiai yra laisvi rinktis iš gausaus kandidatų sąrašo. Net neabejoju, kad ir balsų skaičiavimas vyksta skaidriai.
Vis dėlto darbas taryboje – kitas reikalas. Labai gaila žiūrėti, kadkai kurie tarybos nariai net suvokdami, kad pasiūlymas blogas, vis tiek balsuoja taip, kaip „reikia“, kaip nurodo valdančiosios frakcijos vadovas. Todėl visai nenuostabu, kad rinkėjai yra elementariai nusivylę.
Tas pats politikas – tik etiketė kita
– Šios kadencijos taryboje gan greitai priėmėte sprendimą išeiti iš koalicijos. Veikiausiai tai nulėmė Jūsų tik ką aptartos povandeninės Kėdainių politinės srovės?
– Tokį sprendimą lėmė mūsų bei valdančiojo judėjimo politikų gan greitai išsiskyręs požiūris į skaidrumą, tam tikras reformas. Pavyzdžiui, kadencijos pradžioje bandėme reikalauti, kad savivaldybė reformuotų atliekų surinkimo tvarką, jog skatintų rūšiavimą ir taip atpigintų paslaugą gyventojams. Vis dėlto buvo pasirašyta sutartis, palanki ne gyventojams, norintiems rūšiuoti, o komunalines atliekas vežančiai bendrovei. Iki šiol atliekų išvežimas Kėdainiuose nereformuotas, žmonės nemoka mažiau, nors rūšiuoja nepalyginamai daugiau nei bet kada anksčiau.
– Kaip minėjote, – šaunu, jog šiuose rinkimuose tarp kandidatų į Kėdainių rajono savivaldybės tarybą turime naujų veidų. Vis dėlto netrūksta ir ilgamečių politinių krašto veikėjų, perėjusių į kitas partijas ar judėjimus. Kaip žiūrite į tokią tendenciją?
– Perbėgėlių nemėgstu labiausiai. Tokių dabar galime rasti daugumoje partijų. O juk tai – tas pats žmogus, tik etiketė užkabinta nauja.
– Tęsiant Kėdainių rajono savivaldybės tarybos „analizę“, nesunku pastebėti, kad tik mažoji narių dalis atstovauja kaimiškosioms vietovėms. Ko gero Jums, kaip LVŽS „sielai“ Kėdainiuose, tai – itin aktualu?
– Nėra taip, kad valstiečiams rūpi TIK kaimiškosios vietovės – mums svarbi ir miesto evoliucija, per šią kadenciją tikrai daug pasiūlymų skyrėme miestui, bandėme ginti ir mieste gyvenančiųjų interesus.
Graudu stebėti, kaip viena didžiausių Kėdainiuose „Ryto“ progimnazija neturi stadiono. Jau pirmosios kadencijos metu kėlėme šį klausimą. Sugrįžome prie jo ir antrosios kadencijos metu, tačiau valdantieji mūsų pasiūlymų negirdi. Kam tas judėjimas, fizinė sveikata, kam gi tie sveiki žmonės? Šaržuoju, žinoma.
Arba – šią kadenciją siūlėme „Kėdbuso“ paslaugas padaryti visiems kėdainiečiams nemokamas. Pati įmonė praktiškai išlaikoma iš biudžeto, kėdainiečiai už šias paslaugas netiesiogiai susimoka, kodėl, norėdami važiuoti, ir vėl turėtų mokėti? Juolab, kad yra miestų, kurie visuomeninį transportą padarę nemokamą, į jį investuoja, taip gerina oro švarą, susisiekimą. Mano iniciatyva tam sudaryta darbo grupė svečiavosi Jonavoje, kur viešasis transportas yra jau nepalyginami geriau išvystytas.
Atsiveda įvairialypę komandą: ekonomistai, kultūros darbuotojai ir jaunimas
– Prieiname ir prie Kėdainių ligoninės skaudulių: uždarytas akušerijos skyrius, mažinamas greitosios pagalbos ekipažų skaičius. Apie tokią liūdną ir netgi bauginančią realybę aštriai pasisako ir LVŽS kandidatas į Kėdainių rajono mero postą – mokslų daktaras Dalius Serafinas.
– Negriežtai šia tema kalbėti nebeįmanoma. Mes itin kritikavome valdančiųjų norus reformuoti ligoninę ir PSPC, buvo užsimota net ir vaikų skyrių uždaryti! Aš jau nekalbu apie tai, kad kaimo ambulatorijos šios rajono valdžios naikinamos be gailesčio – nors kai kur šią tendenciją pavyko sustabdyti, kuo asmeniškai labai džiaugiuosi.
O dėl mūsų kandidato į merus – Daliaus Serafino – dėl išsilavinimo, dėl turtingos profesinės patirties, lyderio savybių – aš ypač pasitikiu Daliumi. Mes labai didžiuojamės, kad toks išsilavinęs, tiek daug pasiekęs žmogus sutiko tapti mūsų kandidatu į Kėdainių merus. Tai tikrai būtų meras, kuriuo Kėdainiai didžiuotųsi.
– Kaip apibūdintumėte savo suburtą LVŽS komandą savivaldos rinkimams Kėdainiuose?
– Rinkėjams pristatome tiek ilgamečius partijos narius, tiek politikoje dar nedalyvavusius žmones, kurie yra mokslo srities, vadybos, žemės ūkio, švietimo, medicinos profesionalai. Tai – žmonės su išsilavinimu, stabiliomis pajamomis. Tai „nesugadinti“ žmonės. Aš vadinu juos ateinančiais iš pašaukimo, o ne dėl asmeninio intereso. Beje, vieninteliai LVŽS frakcijos visi nariai savivaldybės taryboje dirba nemokamai – mes visi trys esame atsisakę tarybos nario atlyginimų.
– LVŽS sąraše itin džiugina jaunimo gretos.
– Toks ir buvo mūsų tikslas, kadangi jauni žmonės yra mūsų valstybės ateitis. Savo sąraše šiais metais jauniems žmonėms suteikėme aukštas vietas, labai tikiuosi, kad kėdainiečiai rinksis šviežią gūsį politikoje.
– 2015–2019 m. Kėdainių taryboje turėjote 2 vietas, 2019–2023 m. – jau 3. Kaip manote, ar pamažu auginate Kėdainių rajono rinkėjų pasitikėjimą?
– Tikiu tuo. Žmonės nėra akli ir jie mato, kad mes, valstiečiai žalieji, esame nepriklausomi nuo kokių nors interesų, esame sąžiningi, mumis galima pasitikėti.
– Kadencija skaičiuoja paskutines savaites. Per pastaruosius ketverius metus inicijavote aibę projektų. Kuriais didžiuojatės labiausiai?
– Iš tiesų, pavyko šioje taryboje nuveikti nemažai. Būtent LVŽS frakcija inicijavo mokytojų ir kitų švietimo darbuotojų, bibliotekininkų išlaidų kelionei į darbą kompensavimą rajone. To labai reikėjo, siekiant užtikrinti, kad tiek miesto, tiek rajono įstaigos pritrauktų geriausių specialistų, o ir darbuotojai galėtų rinktis, kokiose įstaigose dirbti, nepaisant kelionės išlaidų.
Bet kuris, kas domisi aplinkosauga rajone, žino, kad buvome ir esame toji politinė jėga, kuriai labiausiai rūpi medžių išsaugojimas, švarios upės ir vanduo. Būtent mūsų siūlymu, su Kėdainių pramonės rajonu susiję vandens telkiniai yra nuolat tiriami dėl taršos – taip bandome palaikyti nuolatinį spaudimą čia dirbančiai pramonei, stebime taršą nuolatos.
Mes, valstiečiai, taryboje kaip kokie miško sanitarai – pirmiausia, daug prisidedame, kad kvailiausi sprendimai, kurie brukami rajonui, nebūtų priimti. Pati naujausia istorija – valdančioji koalicija, nepaisydama mūsų pastangų ir kritikos, buvo priėmusi teisės aktą, pagal kurį asmuo, rajono, ne miesto teritorijoje besistatantis namą, priestatą, bet kokį statinį, būtų privalėjęs dar papildomai į biudžetą sumokėti po 20 eurų už kiekvieną kvadratinį metrą vadinamojo „infrastruktūros“ mokesčio. Tai būtų buvęs tikras peilis Kėdainiams, rajono ateičiai. Laimei, teikėme pataisas, vargais negalais pavyko ištaisyti šią beprotybę. Ir tokių istorijų per kadenciją nemažai.
Iš įsimintinų darbų: man asmeniškai labai džiugu, kad mūsų siūlymu ir įnirtingu atkaklumu Kėdainiuose atidarėme naują medicinos punktą Langakiuose. Tai unikalu, stebint ne tik Kėdainių, bet ir Lietuvos tendencijas. Mūsų politiniai konkurentai uždarinėjo, o mes atidarinėjome.
Mūsų frakcijos narės Karolinos siūlymu ir pastangomis Kėdainiuose atsiras „Isos slėnio“ dviračių takas. Tai nuostabus projektas, dėl kurio atsiras dviračių takas palei Nevėžį, kuris eis nuo Labūnavos kraštų per Kėdainius, Vilainius iki pat Panevėžio rajono.
Sėkmės istorijų toli ieškoti nereikia
– Nori nenori, mėgstame pasilyginti su kaimynais. Dažnokai dirsčiojame Jonavos pusėn: rajonas mažesnis, bet kalibras – galingesnis. Jonavoje gimdo mūsų nėštukės, vykstame ten į Jonines ar tiesiog prasieiti Neries pakrante. Kaip manote, kodėl Jonavoje „žolė žalesnė“?
– Manau, kad Jonavos rajono savivaldybės taryboje dirba daugiau idėjų turintys žmonės, taip pat meras yra išsilavinęs, matęs pasaulio, ambicingas ir daug reikalų sprendžia Vilniuje – iš ten ateina daugybė finansavimo.
Man kartais baisu, kad Kėdainiai kai kuriais klausimais yra sąstingyje, o likusiais – dar blogiau, t .y. žengiame savidestrukcijos keliu. Turime daug spragų, kurių šį valdančioji dauguma užpildyti nesugebėjo. Būtent dėl to Kėdainių politikoje mums būtini nauji veidai, nauji, nesusitepę politikai, einantys ne savo reikalų tvarkytis, bet dirbti dėl Kėdainių ir čia gyvenančių žmonių ateities.
Politinė reklama. Bus apmokėta iš Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos Politinės kampanijos sąskaitos. Užs. Nr. 69.
Titulinė nuotrauka: Adelė Štelmokienė.