Kėdainių krašto muziejaus parodoje – stebuklingo išsigelbėjimo istorija

Po atkaklių tyrinėjimų ir archyvinių duomenų paieškų visuomenei atverčiamas dar vienas daugiakultūrės Kėdainių istorijos puslapis. O jame – šiandien vėl aktuali karo pabėgėlių istorija.

Kėdainių krašto muziejus parengė unikalią parodą, pasakojančią apie tai, kaip Antrojo pasaulinio karo sumaišties ir žiaurių įvykių fone Kėdainiai trumpam tapo vienos žymiausių judaizmo dvasinės akademijos – Myro ješivos – prieglobsčiu.

Iš Myro – per Kėdainius į JAV ir Izraelį

Myras – dabartinis miestelis Baltarusijoje, prieš Antrąjį pasaulinį karą priklausė rytinei Lenkijai. Myro ješivoje mokėsi žydai iš viso pasaulio, ne tik Lenkijos: austrai, vokiečiai, olandai, amerikiečiai…

Parodoje, remiantis fotografijomis ir dokumentais, atskleidžiamas ilgas bei sudėtingas beveik trijų šimtų Myro ješivos studentų ir dėstytojų išsigelbėjimo kelias, kuriame svarbų vaidmenį suvaidino ir Kėdainių miestas bei kėdainiečiai. 1940 metais ši viena žymiausių judėjų seminarijų kurį laiką veikė Didžiajame Beit Midraše arba Mažojoje žieminėje sinagogoje (dabar – Daugiakultūris centras), o studentus ir dėstytojus priglaudė gausi bei vieninga Kėdainių žydų bendruomenė. Mūsų miestas, o vėliau – jo apylinkės tapo tarpine stotele, iš kurios Myro ješivos bendruomenė ieškojo išsigelbėjimo kelių į saugesnį užsienį.

Pasak Kėdainių krašto muziejaus direktoriaus, istoriko Rimanto Žirgulio, apie šį Myro ješivos istorijos tarpsnį mažai žinoma ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje. „Šią istoriją galima vadinti stebuklinga, nes išsigelbėti nuo karo žiaurumų ir represijų bei atkurti savo dvasines mokslo įstaigas kitose šalyse pavyko nedaugeliui“, – teigia R. Žirgulis.

Apie tai, kad ši istorija minima Vašingtono Holokausto aukų atminimo muziejaus išleistoje knygoje „Flight and Rescue” (liet. „Pabėgimas ir išsigelbėjimas”) R. Žirgulis pasakoja išgirdęs iš šviesios atminties publicisto, scenaristo Prano Morkaus prieš beveik penkiolika metų. Subrandinus parodos idėją, atskleisti faktus visuomenei padėjo istorikas Arvydas Pakštalis, surinkęs medžiagą parodai. Dizainerė Skirmantė Vaitkevičiūtė (UAB „Ekspozicijų sistemos“) dokumentus ir fotografijas pateikė unikaliu formatu: perkėlė ant tipiškos formos žydų ješivose Talmudo studijoms naudotų suolų, tapusių parodos stendais. „Parodą sudaro devyni suoliukai – tokie patys, kokie stovėjo Kėdainių didžiojoje sinagogoje. Simboliška, kad ir parodą sausio mėnesį atidarysime toje pačioje vietoje, kur buvo trumpam įsikūrusi Myro ješiva – dabartiniame Daugiakultūriame centre”, – pasakoja Kėdainių krašto muziejaus direktorius.

Atskleisti aktualią bei unikalią temą muziejui padėjo gautas finansavimas iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos. Kėdainių krašto muziejaus projektas „Originalaus ir įtaigaus dizaino kilnojamosios parodos ir katalogo „Myro ješiva Kėdainiuose 1940 m.: stebuklingo išsigelbėjimo istorija“ parengimas ir eksponavimas“ 2022 m. laimėjo Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos skelbtą Istorinės atminties ir su Lietuvos pristatymu užsienyje susijusių projektų finansavimo konkursą.

Parodą taip pat finansavo Lietuvos kultūros taryba bei Kėdainių rajono savivaldybė.

Parodos atidarymas vyks kitų metų pradžioje, pasitinkant Tarptautinę Holokausto aukų atminimo dieną. Taip pat bus atidengta memorialinė lenta, kurioje trimis kalbomis – lietuvių, anglų bei hebrajų – įamžintas faktas apie tai, kad Kėdainiai buvo tapę Myro ješivos prieglobsčiu.

Apie ką pasakojama parodoje?

1939 m. rugsėjo 1 d. nacistinei Vokietijai užpuolus Lenkiją prasidėjo Antrasis pasaulinis karas. Rugsėjo 17 d. sovietai, užpuolę rytines Lenkijos žemes, okupavo Myro ir kitus miestus, kuriuos vėliau perdavė Baltarusijos Sovietų Socialistinei Respublikai, taip pat Vilniaus kraštą.

Antrojo pasaulinio karo pradžia iššaukė pabėgėlių bangą. Tūkstančiai nuo nacių ir sovietų sukeltų baisybių besitraukusių lenkų, žydų ir kitų tautybių asmenų Lietuvoje surado laikinus namus. Tarp jų buvo ir apie 300 Myro ješivos studentų, kurie tikėjosi saugesnio prieglobsčio Vilniuje. Jų pavyzdžiu pasekė ir Kameneco, Baranovičių, Rodunės, Lomžos, Slonimo, Balstogės, Klecko, Pinsko ir kitos ješivos. Iš Vilniaus jos pasiskirstė po įvairius Lietuvos miestus.

Myro ješivos vadovas rabinas Leizeris Judelis Finkelis norėjo perkelti ješivą į Kėdainius – miestą, kuriame buvo didelė, šilta žydų bendruomenė ir tinkamas beit midrašas (maldos namai), galėjęs sutalpinti visus ješivos mokinius. 1939 m. lapkričio 25 d. Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerija leido Myro ješivos vadovybei ir auklėtiniams apsistoti Kėdainiuose.

Tuometinis Myro ješivos studentas, vėliau tapęs rabinu, Simcha Kaplanas prisiminimuose rašė, kad kėdainiečių „širdys buvo tokios pat plačios, kaip ir jų intelektas. Jų priėmimas buvo toks pat geranoriškas, kaip ir jų žydiškumas. Jų širdys buvo atviros, jie buvo labdaringi, o svarbiausia – svetingi. Kėdainiai mus, šimtus ješivos studentų, priėmė labai geranoriškai, su būdingu atsidavimu ir gerumu, kurio taip reikėjo tomis žvėriškomis dienomis.“

Nuo 1939 m. pabaigos pradėję iš Vilniaus į Kėdainius keltis Myro ješivos studentai apsigyveno tiek miesto viešbučiuose, tiek pas vietinius žmones. 1940 m. sausį galiausiai susirinkusi Myro ješiva Kėdainiuose vėl galėjo tęsti studijas. Apie 300 ješivos studentų, iškilių Toros žinovų ir gerų mąstytojų, kurie garsėjo tarp visų ješivų, atvykimas pakeitė Kėdainius, kuriuose tuo metų gyveno apie 2500 žydų. Tora dieną ir naktį sklido iš studijų namų, kurie buvo perpildyti bei skverbėsi į kiekvienus namus, į kiekvieną ausį ir širdį. Tačiau tai truko neilgai.

Sovietų Sąjungos okupuotoje ir 1940 m. rugpjūčio 3 d. aneksuotoje Lietuvoje religinis gyvenimas pakibo ant plauko. Jau rugpjūčio 5 d. Myro ješivai buvo liepta apleisti Kėdainius. Ješivos studentai su mokytojais buvo priversti išsiskirstyti po mažesnius miestelius: Krakes, Krekenavą, Ramygalą, Šėtą.

Nujausdami galimas represijas Myro ješivos auklėtiniai pasirūpino gauti asmens tapatybės dokumentus, išduotus Lenkijos vyriausybės tremtyje, kuri tuo metu veikė prie Didžiosios Britanijos konsulato Kaune. Vėliau šie dokumentai tapo gyvybiškai svarbūs vaduojantis iš sovietų gniaužtų.

Nyderlandų garbės konsulas Kaune Janas Zwartendijkas sutiko Myro ješivos auklėtiniams išduoti vizas į Nyderlandams priklausančią Kiurasao salą. Kitas žingsnis buvo gauti tranzitines vizas iš Japonijos konsulo Kaune Chiune Sugiharos. Tada buvo žengtas lemiamas ir pavojingiausias žingsnis: Sovietų Sąjungos išvykimo vizų prašymas. 1940–1941 m. žiemą Myro ješivos studentai grupėmis keliavo per Sovietų Sąjungą į Vladivostoką, o iš ten laivu jie atplaukė į Kobę (Japonija). Iš ten 1941 m. vasarą buvo perkelti į japonų okupuotą Šanchajų, Kinijoje.

Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, daugelis išgyvenusiųjų Myro ješivos auklėtinių atkūrė ješivą Jeruzalėje, Izraelyje, ir Brukline (JAV). Ilgos kelionės dalyviai dažnai ją pavadina stebuklingu išsigelbėjimu.