Šiais metais kukliu 200 egzempliorių tiražu išleista lituanisto, kraštotyrininko, Kėdainių krašto kultūros premijos laureato Ryto Tamašausko parengta knyga „Josvainių krašto vardynas“. Leidinį inicijavo Josvainių bendruomenės centras.

Kaip sakė prie knygos atsiradimo prisidėję bendraminčiai, savo turiniu ir įžvalgomis ji pranoksta kraštotyros leidinio ribas. Knygą galima skaityti kaip himną senajam Josvainių kraštui, į kurį sudėti plačiajai visuomenei kitokiu būdu neprieinami šaltiniai, atskleidžiantys gimtinės istorijos mozaikos detales.

Vietovardžių slėpiniai

Leidinyje pateikiami ir apžvelgiami Josvainių valsčiaus vietovardžiai, aštuonių Josvainių krašto mokytojų užrašyti 1935–36 metais pagal Lietuvos žemės vardyno anketas. Pavyzdžiai gausiai susieti su kelių epochų Josvainių ir aplinkinių regionų žemėvardžiais ir asmenvardžiais.

Leidinys aprėpia duomenis beveik iš viso rajono, todėl gali būti įdomus ir aktualus ne vien Josvainių krašto žmonėms.

Pagrindinį dėmesį vardyno sudarytojas R. Tamašauskas skyrė tikriniams vardams: istoriniams ir dabartiniams Josvainių krašto vietovardžiams. Tačiau žvalgomasi ir į istorinius Josvainių ir apylinkių vardus, pavardes ar prievardžius, nes jie turėję įtakos asmenvardinės kilmės vietovių pavadinimams.

Aptardamas galimą kai kurių žemių pavadinimų kilmę, sandarą, darybą ir šiek tiek raidą, vietovardžių tyrėjas pasitelkė lietuvių kalbos žodžius ir jų prasmes, baltiškąją ir indoeuropietiškąją leksiką.

Kaip leidinio pratarmėje rašo R. Tamašauskas, pateikta medžiaga „padeda suvokti žmogų supusią topografiją, gamtinę, socialinę, kultūrinę ir istorinę aplinką, kuri įvairiomis kalbinėmis formomis buvo užkonservuota kelių kartų atmintyje ir gyva kasdieniame gyvenime.“

Istorijos atspindžiai

Vardynas parengtas remiantis įvairiais archyvais, ypač vertingas Josvainių bažnyčios archyvas nuo 1601 m. Taip pat naudojami R. Tamašausko, Jadvydos Kvedaravičienės rinkiniai, Juditos Kišonaitės darbai, duomenys iš Kėdainių krašto vietovardžių žodyno rankraščio. Išnašose gausu pavyzdžių lotynų, lenkų, rusų kalbomis.

Knyga iliustruota senaisiais Kėdainių ir Josvainių žemėlapiais, fotografijomis.

Tai ne tik vardynas, knygos išnašose atveriama istorinė perspektyva: gausu istorijos faktų, susijusių su vietovardžiais ir asmenvardžiais. Pavyzdžiui, aptariant vietovardį Jasnagurka, pateikiami istorikų bandymai lokalizuoti medinę kryžiuočių Kionigsbergo pilį (1404–1409 m.), kurioje buvo Žemaičių vaito rezidencija.

Išnašose yra įdomios istorinės medžiagos apie žydus perkrikštus, kurie iš judėjų pereina į katalikų tikėjimą, apie šio krašto elgetas, apie atklydėlius, kurie kartais čia apsigyvendavo, kurdavo šeimas. „Tai mena kai kurios pavardės, sakysim, Budendorfas. Ta pati pavardė Josvainiuose įvairuoja. Tai irgi gali būti atklydėliai iš rytprūsių, germaniška pavardė“, – pasakojo knygos rengėjas.

Vietovardžiai gali atskleisti gilesnius klodus, saugoti atmintį apie kadaise vykusius istorinius, kultūrinius mainus.

Kaip formavosi pavardės

Nenuilstantis vietovardžių tyrėjas, Akademijos miestelyje prie Dotnuvos gyvenantis R. Tamašauskas prisipažino, jog gilinantis į bažnyčios metrikų knygas buvę įdomu tyrinėti, kaip formavosi pavardės. „Sakykim, 1601 metais, jeigu žmogus valstietis, ne didikas, tai jis tik vardu fiksuojamas ir kaimas nurodomas. Tokia medžiaga mažai ką gali gelbėti bandant nustatyti šeimos genealogiją. Bet apie 1620 metus, nors ir dirbant tam pačiam kunigui, jau atsiranda dvinaris vardynas: vardas, o antrajame dėmenyje tikriausiai pirmiausia tėvavardis, pravardė. Tai galima pasakyti apie Kazoko, Kalvio pavardes. Amatas buvo žymimas šalia vardo“, – pasakojo leidinio sudarytojas.

Leidinyje išsamiai pateikiama kai kurių pavardžių raida, tad tai bus įdomu tyrinėjantiems savo giminės istoriją.

Išsaugota žodinė atmintis

Pasak R. Tamašausko, vietovardžiai gali atskleisti gilesnius klodus, saugoti atmintį apie kadaise vykusius istorinius, kultūrinius mainus. Josvainių krašte, remiantis mokslininkais, atrandama ir kuršių, ir prūsų palikimo. Naujų gyventojų atplūsdavo po marų, ištuštėjus gyvenamosioms vietovėms. Štai „Prūsokyne“ vadinamos pievos vardo kilmę (prūsokai, vabalai) galima sieti su tautovardžiu prūsas – su persikėlėliais vokiečiais ar lietuvininkais iš Rytų Prūsijos arba su evangelikų liuteronų tikėjimo asmenimis.

O štai vietovardyje „Maro kapeliai“ išsaugota žodinė atmintis apie XVIII a. pradžioje Josvainiuose siautusį marą.

„Josvainių krašto vardyną“ Rytui Tamašauskui (antras iš kairės) parengti padėję bendraminčiai (iš kairės): Jadvyga Kvedaravičienė, Judita Kišonaitė, Darius Žeruolis.

Vertingas visais aspektais

 „Šis kuklus leidinukas nėra vien paprastas vietovardžių registras. Ryto dėka šitas leidinys įgavo visai kitą dimensiją, – teigia kunioniškė lituanistė Judita Kišonaitė, kurios surinkta kraštotyrinė medžiaga ir darbai taip pat pateko į knygos „Josvainių krašto vardynas“ puslapius. – Džiugu, nes galų gale visuomenė gauna labai gerą instrumentą, kadangi skelbiami ir gretinami šaltiniai, kurių kitaip žmonės negalėtų pamatyti ir su jais susipažinti. Labai vertingos iliustracijos.“

Pasak jos, stebina prieš mus gyvenusių kartų išmonė ir būtinumas įvardyti kiekvieną savo aplinkos kampelį, šitaip prisijaukinant ir įprasminant erdvę.

Knyga vertinga dviem aspektais: ir moksliniu požiūriu, tai yra, specialistams, lingvistams, istorikams, nes atveria platų interpretacijų lauką, ir plačiajai visuomenei. „Įdėmiai mokant skaityti, knyga labai vertinga bet kuriam žmogui, kuris yra susijęs su tuo asmenvardžiu ar vietovardžiu. Tad pirmiausia žmonės ieškos savo protėvių pavardžių ar vietovių, iš kurių yra kilę, o galbūt po to atsiras ir papildymų. Galbūt kažkas pasiraus šeimos archyvuose, galbūt atsimins, kad kažkas yra dar kitaip sakęs… Kartais užtenka labai mažo fakto, kad susidėliotų visa mozaika“, – leidinio vertingumu neabejoja J. Kišonaitė.

Himnas senajam kraštui

Į knygą „Josvainių krašto vardynas“ sugulė ir Jadvygos Kvedaravičienės, ilgametės Josvainių vidurinės mokyklos lietuvių kalbos mokytojos, su mokiniais rinkta kraštotyrinė medžiaga.

„Pirmiausia tą knygą laikau himnu senajam Josvainių kraštui. Nes tokio žmogaus, kaip Rytas, mes neturėjome. Ir mes dėl savo pareigų ir visokio užimtumo negalėjome tiek padaryti, kiek padaro jis. Ištyrinėti, išklausinėti, išnarplioti bažnytines kronikas, archyvų medžiagą – tam ir laiko, jėgų, gebėjimų, noro, visko labai reikia.

<…> Šis leidinys labai įdomus. Žmonėms įdomu bus stebėti savo miestelio kitimą, vietovardžių kitimą. Dabar niekas net nepagalvoja, kas buvo ir kaip vadinosi toje vietoje, kur jo namas stovi. <…> Man labai smagu, kad tai sugulė į knygą. Labai dėkinga esu, kad ir mūsų darbai neprapuolė. Ačiū visiems, kas prisidėjo prie knygos“, – kalbėjo J. Kvedaravičienė.

„Pirmiausia tą knygą laikau himnu senajam Josvainių kraštui.“   J. Kvedaravičienė

Gal paskatins

Prie leidinio atsiradimo taip pat prisidėjo bendraminčiai istorikas Vaidas Banys, politologas Darius Žeruolis, padėjęs iš archyvų surinkti dalį reikalingos medžiagos. „Nesu profesionalus istorikas, bet labai domiuosi Josvainiais ir apylinkėmis. Labai norisi tikėti, kad tai pirma kregždė, bet ne paskutinė. Kėdainių krašte istorikai labiau domisi pačiais Kėdainiais, suprantama, dėl šlovingos Radvilų istorijos. Bet Kėdainių būrais nelabai kas domisi, tad labai malonu, kad kolega Rytas Tamašauskas ėmė tai ir padarė. Reikia suprasti, kiek čia darbo yra įdėta. Tai – ne vienerių ir net ne penkerių metų darbas. Tikiuosi, kad skaitytojai įvertins. Tad skaitykit, permanykit ir vertinkit“, – knygos „Josvainių krašto vardynas“ svarbą pabrėžė D. Žeruolis.

Kartu jis tikisi, kad šis atliktas darbas inspiruos tolesnius Josvainių krašto istorijos tyrinėjimus.

Projekto dalis

„Josvainių krašto vardynas“ išleistas pagal Josvainių bendruomenės centro parengtą vietos projektą „Atkelkim vartelius!“. Projektą remia Lietuvos Respublika, jis finansuojamas Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai bei Kėdainių rajono savivaldybės lėšomis. Šio projekto partneris yra Josvainių kultūros centras.

Panašios naujienos

Your email address will not be published.

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.