Sekmadienį vykęs referendumas dėl dvigubos pilietybės nebuvo sėkmingas. Preliminariais VRK duomenimis, referendume dalyvavo 59,02 proc. rinkėjų. Konstitucijos pataisai dėl dvigubos pilietybės pritarė 73,94 proc. rinkėjų, tačiau tokio balsų skaičiaus nepakako.

Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimui labiausiai pritaria Neringos, Pagėgių, Birštono ir Druskininkų gyventojai. Tuo tarpu daugiausia skeptikų šiuo klausimu yra Šalčininkų, Švenčionių ir Trakų rajonuose.

Tai rodo Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) preliminarūs sekmadienį vykusio nesėkmę patyrusio referendumo dėl pilietybės išsaugojimo rezultatai.  

Kėdainių rinkimų apygardoje Nr. 19 referendume 72,34 procentų rinkėjų tarė TAIP, tačiau 25,54 procentų nepritarė.

Konstitucijos pataisai dėl dvigubos pilietybės pritarė 80,58 proc. Neringos, 78,30 proc. Pagėgių rinkėjų. Nedaug nuo jų atsilieka Birštono ir Druskininkų gyventojai, už pilietybės išsaugojimą pasisakė per 77 proc. šių kurorto rinkėjų.

Palankiai vertina Konstitucijos pataisą dėl pilietybės taip pat Alytaus miesto ir rajono, Lazdijų gyventojai. Referendume už pokyčius balsavo per 76 proc. šių rajonų rinkėjų.

Daugiausia nepritariančių pilietybės išsaugojimui yra Šalčininkų, Švenčionių, Trakų, Vilniaus rajonuose, Visagine. Sekmadienį prieš  pilietybę išsaugoti padėsiančią Konstitucijos pataisą balsavo 38,92 proc. Šalčininkų rajono rinkėjų, Švenčionių rajone – 34, 50 proc., Trakuose – 33, 09 proc., Vilniaus rajone – 32,73 proc., Visagine – 32, 29 proc. rinkėjų.

Referendumas dėl pilietybės išsaugojimo Lietuvoje vyksta antrąkart. Pirmąkart jis buvo surengtas 2019 metais, jame dalyvavo 53,16 proc. rinkėjų, bet tąkart Konstitucijos pakeitimo priimti nepavyko, nes nepakako pasisakiusių „už“.

„Kėdainių mugės” ir ELTA inf.