Joninės Kėdainiuose – tarp tradicijų ir dabarties

Vasaros karščiu be lašelio lietaus alsuojantį ketvirtadienio vakarą, Kėdainių kultūros centras pakvietė kėdainiečius bei miesto svečius ilgiausią dieną ir trumpiausią naktį į senąjį miesto parką kartu švęsti Jonines. Susirinkę į paslaptingą Joninių vakarą buvo pasveikinti atvykę į penktąjį tradicijas ir dabartį jungiantį kultūros festivalį „Pap/Art/is“.

Pirmoji festivalio dalis – Tradicijos

Pirmoji festivalio dalis buvo skirta tradicijoms. Vykusi kapelų šventė ,,Čiulba lakštingėlė ant šv. Jono“ subūrė liaudiškos muzikos kapelas ir liaudiškus šokius. ,,Čiulba lakštingėlės“ sumanytojas ir organizatorius Kėdainių kultūros centro kapelos ,,Vilainiai“ įkūrėjas ir ilgametis jos vadovas –  Antanas Mikalauskas. Jo kvietimu į šventę atvyko kapelos ne tik iš Kėdainių rajono, bet ir aplinkinių rajonų. 

Ant scenos pasirodė Raseinių rajono Nemakščių kultūros centro ,,Nemakščių vyrai“, vadovas Juozapas Juščius, iš Kauno Sargėnų ir Vytėnų bendruomenės centro atvykęs kolektyvas ,,Šlamutis“, vadovas Juozas Gricius, Panevėžio rajono Paįstrio kultūros centro kapela ,,Gegužinė“, vadovė Jolita Rutkauskienė, Kėdainių kultūros centro Labūnavos skyriaus liaudiškos muzikos kapela ,,Barupė“, vadovas Algirdas Kučiauskas. 

Pamiklinti kojas kvietė dvi Kėdainių kultūros centro liaudiškų šokių grupės ,,Lankesa“ ir ,,Volungė“, vadovė Virginija Čereškienė-Beviršė.

Sveikino ir Jonienes

Itin daug ovacijų susilaukė Kėdainių kultūros centro liaudiškos muzikos kapela ,,Vilainiai“ su vadovu Antanu Mikalausku priešakyje. Kapela išskirtinė tuo, nes dainuoja jos vadovo kūrybos dainas. Antanas Mikalauskas sakė, kad pirmiausia nori pasveikinti Jonus ir Janinas. ,,Bet aš lietuviškai, tradiciškai pradėsiu. Būkit sveikos ir Jonienės, kadangi Jonus jeigu turit, žinokit, kad vargo jums daugiau yra. Būkit sveiki visi,“ – kaip visad šmaikštumo nestokojo Antanas.

Šventėje dalyvavęs Kėdainių rajono savivaldybės meras Valentinas Tamulis pasveikino visus, susirinkusius į Joninių vakarą bei įteikė Padėkas pasirodžiusiems kolektyvams ir išskirtinai Antanui Mikalauskui.

Antroji festivalio dalis – Dabartis

Tęsdama festivalį, ant scenos pasirodė post folk grupė „PradžiaPati“, gimusi kaip Jono Chockevičiaus  (exThundertale) solo projektas, įgavęs naują formą – tapęs grupe. Grupės koncertinė programa – tai naujas požiūris į senas dainas, prikeltas naujam gyvenimui. Nuo scenos skambėjo gerai žinomos ar mažiau girdėtos, bet lengvai įsimenamos liaudies dainos, senosios giesmės. Ne vienam žiūrovui norėjosi dainuoti kartu.

Po pasirodymo šventės vedėja Kėdainių kultūros centro direktorės pavaduotoja Genovaitė Gustytė pačiam tikriausiam Jonui Chockevičiui ant kaklo uždėjo ąžuolo lapų Joninių vainiką.

Festivalio „Pap/Art/is“ idėja – tai siekis išlaikyti Joninių tradiciją šiandieniniame kontekste priklauso mums gerai pažįstamai, mylimai ir gerbiamai buvusiai Kėdainių kultūros centro direktorei Onai Mikalauskienei. Jai buvo skirti padėkos žodžiai, plojimai ir Joninių vainikas.

Buvo tikima, kad vainikas yra sukaupęs amžino, nesibaigiančio gyvenimo jėgą, tai nemirtingumo ir meilės simbolis.            

Mįslingas Joninių vakaras baigėsi saulės ir ugnies pagarbinimu bei šviesų instaliacija. 

Pritemus, parke pasilikus ištikimiems Joninių vakaro dalyviams, su uždegtais fakelais visi patraukė į parko salą, kur nuo jos buvo plukdomi Joninių vainikai.

Pynė Joninių vainikus

Viso vakaro metu norintieji galėjo nusipinti Joninių vainiką. O kaip jį pinti mokė gerai žinoma Kėdainių krašto muziejaus Tradicinių amatų centro Arnetų namų edukatorė Loreta Steponavičienė.

Pakalbinta vainiką jau nusipynusi Audronė iš Akademijos sakė Jonines labiau suprantanti ne tik kaip Jono vardadienio šventę, bet kaip vasaros saulėgrįžą. ,,Šeimoje neturime Joninių tradicijos. O šiandien po tiek laiko trukusio lietaus, labai malonu sulaukti šilto vasaros vakaro, pasiklausyti kolektyvų. Kad vakaras būtų šventiškesnis, nusipyniau ir Joninių vainiką,“ – teigė Audronė.

Vainiką pynusios gimnazistės Viltė ir Miglė buvo šventiškai nusiteikusios. Miglė pasakojo, kad Jonas buvo jos senelis. ,,Kasmet kaime kartu švęsdavome Jonines. Aš pindavau su savo šeima vainikus iš lauko gėlių, o seneliui Jonui nupindavom ąžuolų lapų vainiką. Senelio jau nebėra, dabar vainikus piname kiekvienas sau. Man Joninės nėra senoviška šventė, ją galima paversti ir šiuolaikine, bet išlaikant senąsias tradicijas. Kai plukdome vainikus, galvojame norus. Tikimės, kad jie išsipildys,“ – šypsojosi Miglė.  

Viltė, pynusi vainiką, sakė jį plukdys su draugėmis.

Atvyko iš Floridos

Šventėje pakalbinta su vainiku pasipuošusi mergina nustebino, kad atvyko su mama iš Floridos.

Paklaustos, kaip švenčiamos Joninės Floridoje, sakė, kad ten Joninės švenčiamos pliaže, nors ir ten pinami gėlių vainikai, tik dažniausiai iš vietinių, paprastesnių bei dirbtinių gėlių. Juk ten nėra nei ramunių, nei rugiagėlių, nei dobilų ar lubinų. ,,Į Floridą išvykom prieš 25-erius  metus. Atvykstame, kada galime, po pandemijos atvykome pirmą kartą ir taip pasitaikė, kad patekome į Jonines. Labai pasiilgstame tėvų, draugės, ir žinoma, Kėdainių. Miestas labai pasikeitė, labai pagražėjo senamiestis. Ir oras pasitaikė puikus, daug geresnis negu Floridoje,“ – sakė Irma Alves, gimusi ir augusi Kėdainiuose, šiuo metu gyvenanti Floridoje, į Jonines atvykusi su dukra Kristina.