Albertas Šilkaitis. „Trinkelizacija“, neoficialūs milijonieriai ir korupcijos „evoliucija“

Pavermenio kaime (Truskavos sen.) gyvenančio Alberto Šilkaičio (66) Kėdainių krašto bendruomenei pristatyti kaip ir nereikia. Vieni jį pažįsta kaip žemės ūkio bendrovės „Vermena“ vadovą, kiti – kaip visuomenininką, treti kartu dainuoja Kėdainių kultūros centro kameriniame chore „Ave Musica“ arba Truskavos bažnyčios chore, o likusieji išvien užsiima įvairia bendra veikla. Kovo 5 d. Albertas taip pat pretenduoja tapti Kėdainių savivaldybės tarybos nariu, jeigu rinkėjai atiduos už jį savo balsą.

Jam būdingo atviro pokalbio Albertas mus priima 30 metų styguojamos įmonės valdose. Pralėkti pro „Vermeną“ jos nepastebėjus – praktiškai misija neįmanoma. Mat jau nuo „Via Baltica“ sankryžos su Truskavos keliu matyti virš bendrovės administracijos patalpų 20 metrų aukštyje plevėsuojanti Lietuvos trispalvė.

„Tenka dažnai ją atnaujinti, kas keletą mėnesių. Tokiame aukštyje vėjas greitai sudrasko“, – pastebi „Vermenos“ šeimininkas.

Lietuvos valstybės simbolis puošia ir paties Alberto sodybą. Plazda 5 metrų aukštyje šalia keturių medžių, pasodintų visų Alberto ir Rimantės Šilkaičių sūnų garbei.

– Albertai, kraštiečiams „Vermenos“ pavadinimas neatsiejamas nuo Jūsų asmenybės ir indėlio – esate vienas iš bendrovės įkūrėjų, jai vadovaujate jau 30 metų. Ko gero, šios eilutės šiek tiek nuliūdins skaitytojus, bet… sklando kalbos, kad jau šį pavasarį užbaigsite paskutinę savo, kaip vadovo, kadenciją.

– Aplink turiu visokių ilgo vadovavimo pavyzdžių. Ir blogų, ir gerų. Pastaraisiais norisi sekti. Kaip sakoma, reikia išeiti, kai tau dar ploja, o ne švilpia ar pomidorus mėto. Aš nesakau, kad mane su ovacijomis išlydės (juokiasi). Na, bet išeidamas nuoširdžiai palinkėsiu jaunimui didžiausios sėkmės.

Pernai, 2022 m., atšventėme gražų „Vermenos“ 30-mečio jubiliejų. Iš viso būrio bendrovės įkūrėjų vis dar dirbantys belikome trys… Pagal amžių iš likusiųjų esu vyriausias. Metas trauktis. Turiu pagal eilę judėti (šypteli).

– Nemenką patirtį esate sukaupęs ir šeimos gyvenime. Greitai minėsite solidžią 40-ies metų santuokos su žmona Rimante sukaktį. Atskleisite sėkmingos santuokos paslaptį?

– Matyt, neįkyrėjau Rimantei dar, nors gal ir esu šioks toks „kirvis“ šeimoje. Ypač į senatvę knieti pazyzti, pamokyti ką nors (juokiasi). Jaučiu, kad, išėjus į pensiją, reikės prikąsti liežuvį, o tai Rimantė, kai apsirgsiu, jau neapsikentusi ir sriubos man į lovą neneš (juokiasi).

Betono džiunglės, neoficialūs milijonieriai ir du Aplinkos ministrai

– Jau pokalbio pradžioje užsiminėte, kad Lietuvoje, Jūsų manymu, ne viskas veikia tobulai. Kur „buksuojame“?

– Dar šiek tiek per daug Lietuvoje chaoso ir betvarkės. Turiu omenyje mūsų valdžią – Seimą. 

Maža ūkiškumo ir teisingų sprendimų. Pavyzdžiui, perteklinė „trinkelizacija“ miestuose. Gamtą užbetuonuojam, visaip kaip dusinam, po to stebimės vis didėjančiu užterštumu gyvenvietėse.

Na, arba kaimo mokyklų renovacija, vienodai liečianti ir Vilniaus, ir Kėdainių rajoną. Kam renovuoti ir pinigus dėti, jeigu po penkerių metų neliks vaikų?

Kėdainių statistika kalba pati už save. Prieš 20 metų mūsų krašte gyveno 66 tūkst., dabar liko 46 tūkst. žmonių. Traukiamės po tūkstantį per metus. Ir, matydami mažėjimo tendencijas, vis tiek renovuojame mokyklas, kuriose praėjus keleriems metams nelieka „pakankamo“ vaikų skaičiaus. 

Toks požiūris tiesiog žalingas.

– Tai kurgi problema, Albertai? Galbūt lyderystės imasi jai nesutverti žmonės? Tokiu atveju, kas tautiečius gundo į aukščiausius postus?

– Turbūt ne visada politikus vilioja darbo užmokestis. Yra atvejų, kai iš Seimo po kadencijos išeina neoficialūs milijonieriai. Padoresnėje valstybėje – užtenka ir į Lenkiją pažiūrėti – tokie veikėjai būtų ne tik iš kėdžių išspirti, bet ir susodinti, kol tyrimas įvyks.

Tačiau jokiu būdu nesakau, kad visi korumpuoti, anaiptol! Tačiau kompetencijos dažnam trūksta.

Maisto ir moksleivių vežiojimo laikai

– „Lokalizuokime“ mūsų pokalbį. Kaip vertintumėte politinę ir ekonominę situaciją Kėdainiuose?

– Na, pirmiausia man nepatinka Kėdainių politinis „nuodijimas“. Kas turi pinigų, tas turi savo laikraštį ir metų metais rašo tendencingas publikacijas. Paskaitai abu Kėdainių rajono laikraščius, paieškai viduriuko, bet tiesa slypi kažkur anapus.

Kas dėl Kėdainių rajono savivaldybės tarybos veiklos, ją apibūdinčiau kaip „buldozerį“. Tarybos nariams mažai terūpi apčiuopiamai pagerinti rajono situaciją.

Pavyzdžiui, pasisako trys tarybos nariai, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) atstovai, su itin racionaliu pasiūlymu. Kadangi jie – mažuma, tai jų žodžiai atsimuša kaip žirniai į sieną. Reikia kažką keisti.

Skaudžios tokios temos kaip aplinkosauga, sveikatos apsauga, miškų urėdija – viskas slysta iš Kėdainių į Jonavą arba Radviliškį. Jaučiu netgi šiokią tokią „sarmatą“, kad kai kas nepadaroma iki galo.

Aišku, iš šono kritikuoti – gerokai lengviau, negu pačiam ką nors sukurti. Na, bet jeigu tą vežimą visi tampysim į skirtingas puses, jis apskirtai iš vietos nepajudės. Kai kurių politikų tuščios ambicijos rajoną veda tik į sunykimą.

Gerų dalykų taip pat yra, nereikia visko tik rykštėmis plakti. Daug pramonės turime Kėdainiuose, žmonės dirba. Nors neramina „Lifosos“ darbuotojų klausimas – 1000 likimas kybo ant plauko.

Nuvilia ir mūsų krašto moksleivių maitinimas. Netgi Ukmergėje maistas moksleiviams gaminamas vietoje. Čia konkursus laimėjusieji atveža neaišku kokios kokybės, atšalusį maistą.

Klauso savo minčių ir sąžinės balso

– Su LVŽS komanda kandidatuojate į Kėdainių rajono tarybą. Baigsis Jūsų paskutinė kadencija „Vermenoje“ – šimtu procentų atsidėsite rajono politikai?

– Pirmiausia rinkėjų pasitikėjimo reikėtų sulaukti, o tada jau strateguoti (šypteli). 

– Nėra nė menkiausios abejonės, kad Jus po sparneliu Kėdainiuose mielai priglaustų bet kuri kita politinė partija. Kodėl įsiliejote būtent į LVŽS Kėdainių skyrių?

– Patikimi bendražygiai yra didelė stiprybė, skatinanti nelikti pasyviam savo aplinkinių žmonių gyvenimui. Dar didesnė stiprybė – tai, kad mes galime klausimus spręsti remdamiesi savo galva ir sąžine. Kitų politinių jėgų atstovai, deja, taip nedaro. Jiems galioja taisyklė „kieno ratuose sėdi – to ir giesmę giedi“.

Pafantazuoti, žinoma, galima. Aš pritariu LVŽS vertybinei pozicijai ir, jeigu tektų jungtis į koaliciją, balsuočiau prieš populistinius pasiūlymus. Kaip žinote, Seimas dabar laužo galvas, kaip „prastumti svaigalus“, o su raštiško sutikimo gulti į lovą reikalais apskritai juokinam Europą. Vaidiname pažangius vakariečius, bet aš, deja, balsuočiau „prieš“ tokius dalykus.

– Dalius Serafinas, LVŽS kandidatas į Kėdainių rajono savivaldybės mero vietą, primena Jus drąsiai reiškiama pozicija, argumentuota nuomone.

– Turime tikrai neblogą kandidatą į merus. Kandidatas yra atvirai kalbantis žmogus – tuo jis man patinka pirmiausia. Tikrai susidaro įspūdis, kad Dalius eina ne dėl karjeros, ne dėl kišenės, kaip dauguma politikų. Profesorius, neprisidirbęs. Švarios reputacijos ir turtingos biografijos.

Parama – tiems, kam reikia labiausiai

– Albertai, ir kaip „Vermenos“ bendrovės veidas, ir kaip fizinis asmuo užsiimate labdaringomis veiklomis. Kas skatina prisidėti prie įvairių geros valios iniciatyvų?

– Nuo to, kad pasidalinsi su prašančiu, nei bendrovė, tikiu, nei aš pats nenuskursime. Tikrai stengiamės paremti kultūrą. Jeigu bažnyčia paprašo pinigų vargonams, taip pat stengiamės prisidėti, pagelbėti. Į tokį daiktą juk investuoji šimtmečiui.

– O ar tarp paramos gavėjų yra ir Ukrainą remiančios organizacijos?

– Be abejo. Sakyčiau, kad tai – kiekvieno susipratusio žmogaus pareiga pagal galimybes. 

Mes, lietuviai, kad ir ką sakytume, taip gerai, kaip dabar, dar niekada negyvenom. Paradoksalu, kad ir dejavę nesame taip smarkiai, kaip dabar. Kiekgi visi skundžiasi valdžia ir kainomis prekybcentriuose!.. Tik kol pilnus vežimėlius prekių stumdysime, galime nesvajoti apie kainų kritimą. Jeigu apstosime su pirkimais, aprims ir kainų pasiutpolė.

– Savivaldos rinkimai – jau ant nosies. Taigi, Albertai, ar verta eiti balsuoti? Juk vis tiek „niekas nesikeis“?

– Jeigu nebalsuosiu aš ir jūs, tada kas balsuos? Rajoninių laikraščių paskaičiusios močiutės su megztomis beretėmis arba suktinių patraukti legaliai trokštantieji. Mažiau žmonių balsuos – didesnį procentą pasiims tie, kurie, nenorėtume, kad pasiimtų.

Politinė reklama. Bus apmokėta iš Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos Politinės kampanijos sąskaitos. Užs. Nr. 81.

Titulinė nuotrauka: Albertas Šilkaitis.