Mieli kėdainiečiai, atidėkite kelioms akimirkoms svarbius darbus ir leiskite Jums papasakoti pamokančią istoriją. Pažadu, ilgai netruks, o išklausę tikrai pažvelgsite į savo miestą kitomis akimis.

Taigi, dėl visko kalta revoliucija – šįkart prancūzų, dar vadinama Didžiąja. Įvykio pasekmės išties buvo didžios, atsivėrė keliai į visai naują epochą. Todėl 1889 m., praėjus lygiai šimtmečiui, prancūzai pasišovė darsyk nustebinti pasaulį. Revoliucijos paminėjimui sumąstytos Pasaulinės parodos proga nuspręsta padaryti kažką tokio, kas šaliai sugrąžintų šlovingą Napoleono laikų spindesį. Koncentruojantis gyvenimui miestuose architektūra tapo Didžiuoju menu, todėl nutarta – statyti.

Jau svarstote, kur link vedu? Žiupsnelis kantrybės!
Pagrindinė Pasaulinės parodos tema buvo metalinės konstrukcijos, simbolizavusios technologinį proveržį. Toje vietoje tiltas per Seną jau buvo, todėl nutarta statyti bokštą – tiltą į ateitį. Įvyko konkursas ir iš šimto suvirš projektų patraukliausias pasirodė Eifelio sumanymas. Tai tas pats Gustavas Eifelis, kurio bendrovė, tuo metu besispecializavusi metalinių konstrukcijų srityje, pastatė Budapešto geležinkelio stotį, sumontavo Laisvės statulos, prancūzų tautos padovanotos Amerikai, karkasą.

Sumanymas buvo išties grandiozinis. Daugiau kaip trijų šimtų metrų aukščio, 7200 tonų svorio, daugiau kaip 18 tūkst. geležies gabalų, pustrečio tūkstančio kniedžių – viskas buvo rekordiška! Įskaitant ir pažangiosios visuomenės reakciją! Tokio pasipiktinimo architektūriniu sprendimu nėra buvę per visą Prancūzijos istoriją. Viskas, kas galėjo užkliūti, užkliuvo. Vokiška inžinieriaus G. Eifelio kilmė, gedulinga spalva, pamėkliškas siluetas dangaus fone.

Dabar sunku patikėti, bet Pary­žiaus bohema pasirašinėjo kolektyvinius reikalavimus nugriauti statinį nelaukiant dvidešimties metų laikotarpio pabaigos. Kurioziškas faktas, kad rašytojas Gi de Mopasanas, sielvartaudamas, esą Eifelio bokštas subjaurojo Paryžiaus veidą, vaikščioti stengėsi tomis miesto gatvėmis, iš kur mažiausiai bokštas matyti, pakliuvo net į vikipedijas. Nebuvo leidinio, kuris nebūtų skelbęs karikatūros Eifelio bokšto tema. Labiausiai paplitęs anekdotas: „Kur geriausias restoranas Paryžiuje? Eifelio bokšte, nes tai vienintelė vieta, iš kurios jo nesimato.“

Visą XX a. pradžią Eifelio bokštą periodiškai baudėsi griauti, bet arba trūko finansų, arba prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui ne tas buvo galvoje.
O dar nepraėjus dviem kartoms legendinė dizainerė Coco Chanel, provincialė, atvykusi į Paryžių iš Somiūro, jau galėjo pasakyti: „Jei jus puola, esate talentingi, jei nori sunaikinti, matyt, genialūs. Įrodymai? Pažvelkite į Eifelio bokštą.“

O dabar pažvelkite į Kėdainių pėsčiųjų tiltą per Nevėžį.

Girdite nepasitenkinimo šūksnius?

Matote, kaip nepatenkintus rikiuoja rinkos aikštėje, dalija jiems plaktukus ir kūjelius?

Kaip mobilizuoja istorikus, archeologus. Klasiškai artimus specialistus.

Kėdainių senamiesčio pėsčiųjų tiltas. („Kėdainių mugės“ nuotr.

Kaip pasakoja, kad nebegrįžtamai sudarkyta senamiesčio architektūra.
Porina, kad užsienio turistas kur Paryžiuje ar Detroite, išgirdęs, jog pastatytas toks tiltas, iškart atsisakys vykti į Kėdainius ir tai atsilieps rajono biudžetui. (Arba taip dėstantys yra patys sunkūs, atsiprašau už išsireiškimą, idiotai, arba jie laiko visus kitus sunkiais – dar nežinia, kas blogiau.)
Kai tik išgirsite tą neįgalų bruzdesį, apsidairykite.

Eifelio bokštas, tapęs Paryžiaus ir Prancūzijos simboliu, matosi iš tolimiausio mūsų planetos kampelio. Tai turizmo objektas, pakliūnantis į dešimtuką labiausiai lankomų visame pasaulyje.

O istoriniu požiūriu dar visai neseniai talentingi, net genialūs kūrėjai, puikiai susivokę praeities dalykuose, tačiau neįmatę ateities perspektyvų, įsakmiai reikalavo sunaikinti tą genialų statinį, kaip neatitinkantį įprasto skonio standartų.

Bet ne viskas prarasta.

Nors ir pavėlavę, galime ištaisyti praeities suklydimus. O jeigu mums dabar pavyktų tuos rinkos aikštėje mobilizuotus – tiesiai į Paryžių? Kad savo plaktukais ir kūjeliais imtųsi taisyti istorines klaidas? Neabejoju, Kėdainiai išsyk sublizgėtų – ir prieš Lietuvą, ir prieš pasaulį.

About The Author

Related Posts

18 komentarų

  1. Romas

    Labai jaukiausi dėl „kūjelių ir plaktukų“, taiklu! O istorija pamokanti:)) Nes dabar pasakyti, kas bus po šimto metų, niekas negali, todėl ir dergti reikėtų apdairiau. Man tiltas patinka! Turi jis kažkokios gyvybės, ne be reikalo čia tuos retrogradus suerzino:))

    Atsakyti
    • Pontifeksas

      Ką dabar rašys, neaišku, nes išsitaškė, kiek galėjo. Bet jei tilto projektas gaus tarptautinį apdovanojimą, rašys aukštelniki.

      Atsakyti
  2. Jau

    seniai Manvydai beskaitėme jūsų straipsnį. Geras išties. Vertas dėmesio. Iškart prisiminiau apie persirengimo būdeles, apie,, paplūdimio smėliuką,, ir maudymasi alpakų ir trimerio pagalba jūsų publikacijoje. Vienu žodžiu griūk negyvas. O dabar tiesiog belieka nekreipti dėmesio į ligonių svaisčiojimus.
    ,, rinka,, nustok spangti piešdama sau nauja pasaulį, kuriame tik jūs vieni teisūs…

    Atsakyti
    • Pritariu

      100 proc. pritariu, seniai beskaičiau geresnį stripsnį:)))) Gerai pavarė tiems iš Rinkos, kuolą alksninį:))))

      Atsakyti
  3. Kėdainių

    pėsčiųjų tiltas per Nevėžį supeeeeerinis!!!!!!! Sprokit iš pavydo dundukai. Ne jums tokį suprojektuoti. Viskas kas žiauriai gražu per mūsų Sauliuko kadenciją pastatyta. Valio.

    Atsakyti
  4. Šuo

    Kai Dievas nori nubausti žmones, Jis: 1) atima protą; 2) duoda pinigų; 3) Kėdainiuose ir kitur Lietuvoje–duoda viešųjų pinigų; 4 ) suteikia laisvą valią, kuri kai kuriuos mirtinguosius įkvepia įvairiems „unikaliems“projektams ar (ir) iniciatyvoms…

    Kurios (o Dieve, kodėl Tu kartais būni toks negailestingas!), jų STATYTOJAMS vis ir vis ir vis atrodo esančios genialios, tiesiog eifeliškos.

    Tuomet atsiranda keisti paminklai – karvedžio Jonušo Radvilos – su skrynia ant kojų, bei visokiais užrašais apie amžinąją Lietuvos draugystę su Švedija (sovietmečiu buvo kiek kitaip – su Rusija) – Kėdainiuose, amerikiečiui Zappai–Vilniuje, indui Gandi–Rusnėje, Ldk Aleksandrui-Panevėžyje, Ldk Žygimantui Augustui-Pasvalyje, ir t.t. Ir kitokie beveik skraidantys objektai…

    Valdininkai viešose erdvėse ( ne savo butuose, kiemuose, sklypuose–o gaila) lyg grafiti entuziastai pradeda entuziastingai taškytis ne savo pinigais ir klejoti eifeliais… Kuo didesnis objektas tuo…
    Kaip neprisiminti Erazmo Roterdamiečio „Kvailių laivo“… O gal tai tik postkolonijinės visuomenės grimasos?

    Atsakyti
  5. Dangira

    Sveiki, noriu ir aš savo žodį tarti, nors, kaip sakoma, „ne mano pupos“. Esu architektė, restauratorė.
    Labai skambus palyginimas su Eifeliu Paryžiuje. Tik viena smulkmena, Kad Eifelio bokštas buvo pastatytas Pasaulinei parodai skirtoje vietoje.Jokių istorinių nugriautų bokšto nuotraukų nebuvo, jis tiesiog atsirado kaip naujadaras. Aišku, sukėlęs virtunę nepasitenkinimo komentarų.
    Tiltas Kėdainiuose atsirado visai kitame kontekste, buvusio tilto vietoje, jautrioje senamiesčio aplinkoje. Kaip sakoma „aprangos kodas jau užduotas“. Ponai, laikykitės jo! Niekam nekiltų noras, o ir įleistas nebūtų, ateiti į Vienos balių su kaustytais „kierzavais batais ir vatufke“.

    Atsakyti
    • Vytautas

      Taip jau atsitiko, kad aš taip pat architektas:) Ir drįsčiau su Jumis nesutikti. Man atrodo, kad palyginimas su Eifelio bokštu yra vykęs tuo požiūriu, kad parodo, kaip nelengvai, komplikuotai, prieštaringai nauja susigyvena su sena. Atleiskite, nėra užduoto aprangos kodo, visada yra formų, idėjų, koncepcijų kova, konkurencija. Jeigu tos kovos nesimato, dar nereiškia, kad jos nėra. Nesivelsiu į pavyzdžius, tik pastebėsiu, kad taip, Marso lauke XIX a. pabaigos Paryžiuje nebuvo užstatymo, todėl ta vieta ir buvo numatyta Pasaulinės parodos pavilionams, bet reikia nepamiršti apie tokią sąvoką kaip „vizualinė tarša“. Paryžius nebuvo plačiai išsidėstęs, Eifelio bokštas matėsi iš kiekvieno miesto kampelio. Todėl ir kilo toks pasipiktinimas tų, kuriems senos formos buvo brangios, o naujas statinys visiškai iškreipė vizualinę erdvę. Jiems tai buvo tikrų tikriausia vizualinė tarša. Panašūs kaltinimai ir Kėdainių pėsčiųjų tiltui. Autoriaus pagrindinė mintis, kuriai pritariu, yra ta, kad šiandien neįmanoma nustatyti, čia geniali provokacija-inovacija ar vis dėlto kičas, todėl nereikia apsimesti, kad žinome kaip bus ir laužyti iečių kviečiant visokius specialistus, kurie sako nuomonę, kurią sau naudingai panaudoja politikai. Beje, jei po kiek laiko, pavyzdžiui, po kelių kartų, tiltas pasirodys neprigijęs, bus galima grįžti prie senų formų, nes dokumentacija visa yra, tokie dalykai praktikuojami. O straipsnis parašytas lengvai, informatyviai, paskaitomai, per provokuojantį sulyginimą parodoma problema, tik sveikinu Autorių su geru darbu. P.S. O mano nuomone, tilto projektas tikrai geras, jis dar bus pastebėtas, paminėsit mano žodį.

      Atsakyti
      • Algirdas

        Ponia architektė, daugiau tokių „provokacijų“, o žalia šviesa uždegta, ir Kėdainiai taps miestu, turinčiu senamiesčio bruožų. Tokia grėsmė Kėdainiams buvo iškilusi 1964 metais, parengus senosios miesto dalies sutvarkymą. Didžioji dalis senamiesčio turėjo būti apstatyta tiems laikams moderniais daugiabučiai. Didelis vaikų darželis turėjo išdygti pačioje Senosios rinkos aikštėje, eilė daugiabučių – Nevėžio pakrantėje tarp abiejų tiltų. Iš istorinių pastatų buvo paliktos bažnyčios, rotušė ir keli senieji pastatai. Tos epochos modernaus požiūrio į senosios miesto dalies tvarkymą pavyzdžiu turime Smilgos, Jaugelio Telegos, J. Basanavičiaus gatvėse. Satyrinės apysakos „Gyvulių ūkis“ autorius Dordžas Orvelas yra pasakęs, kad valdo istoriją, tas valdo dabartį.
        Su visa pagarba moderniosios architektūros kūrėjams.

      • Tiltininkas

        Tilto tikrai neįmanoma nepastebėti – jis visiškai atitinka vizualinės taršos reikalavimus.

  6. Na

    O, vis dėl to akivaizdu, kad viso šito erzelio pagrindinė priežastis yra ta,kad idejos iniciatorius ne tos partijos narys. Štai milijoninis šedevras Ramybės skvere niekam neužkliuvo.

    Atsakyti
  7. O

    tos partijos, tiksliau to judėjimo tas pijokas dar taryboje tupi? Dar ne išnešnešė kudašiaus. Tegul greičiau varo nedaręs gėdos visai Lietuvai. Matos kokie ten abrozdėliai surinkti. Ką norėt pagal Jurgį ir kepurė.

    Atsakyti
  8. Gal

    kas žino kaip profesionalus laiduotojas gyvena? Penktadienį prisigėriau tai šiandien galva skauda. Gal gali,, pachmielo,, atnešti

    Atsakyti
  9. kedainietė

    Aš už tai , kad istorija neturėtų būti užmiršta, bet tas persipynimas nauja su sena , tai kaip tik suteikia savotiško žavesio.Net nereikėjo to straipsnio rašyti, kad pateisinti to tilto atsiradimą.Dabartis turi draugauti su praeitimi, o šis tiltas tamsiais ilgos žiemos vakarais savo šviečiančiais turėklais atrodo nuostabiai

    Atsakyti
  10. šaltkalvis-ginekologas

    Ne pagal specialybę,bet ir aš tarsiu savo žodį.Pirma žinia buvo išdergt naują tiltą.Paskui pasirodė kita diametraliai priešinga su paskelbimu esą tiltas nominuotas kokiai tai premijai…Dabar jau ir su Paryžium lygiuotis imam…O pati teisybė kur,a,kad šitaip dviprasmiškai galima vertint ar niekint kažkieno tai darbą?

    Atsakyti

Leave a Reply

Your email address will not be published.

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.