Prasidėjus karantinui „Gyvūnų gerovės tarnyba PIFAS“ džiaugėsi, nes sulaukiami vos keli skambučiai per dieną leido atsipūsti nuo nuolatinio intensyvaus srauto. Deja, tai truko vos kelias dienas – po to gerokai padaugėjo gyventojų, norinčių atsikratyti savo augintiniais.


Katės „sirgo“ virusu

Žmonės ėmė skambinti teiraudamiesi apie galimybę nuo gyvūnų užsikrėsti koronavirusu, kiti primygtinai norėjo atiduoti savo kates, pagrįsdami, jog jos sirgo koronavirusu (tiesa ta, jog katės gali sirgti koronavirusu, tačiau jo forma, neturinčia nieko bendro su žmones užkrečiančiu ir pandemiją sukėlusiu COVID-19).

Pasak VšĮ „Gyvūnų gerovės tarnyba PIFAS“ gyvūnų globos koordinatorės Gretos Linkės, daugiausia skambinusiųjų reikalavo sugaudyti laukines, soduose bei daugiabučių kiemuose gyvenančias kates, įsitikinę, jog jos platina virusą, skundė kaimynus, turinčius keletą augintinių, įsibaiminę, jog gali atsirasti viruso židinys.

Gyvūnų globos namų darbuotojus džiugina šešerių metų Gilės aktoriniai sugebėjimai: „Taip atrodo šuo, kuris nenori eit į lauką, kai lyja!“ („Gyvūnų gerovės tarnybos PIFAS“ nuotr.)

„Matyt, tokią reakciją sukėlė kažkur perskaityta melaginga informacija ar ne taip suprastas tekstas. Apskritai, augintiniai išmetami dėl baimės, nenoro įsigilinti ir suprasti situaciją, pasidavimo klaidingai informacijai. O gal susidariusi situacija tėra puikus pretekstas atsikratyti seniai atsibodusiu gyvūnu…“ – svarstė G. Linkė.

Neserga ir neplatina

Anot oficialios informacijos, paskelbtos Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, augintiniai neserga ir neplatina COVID-19 viruso. Aišku, šiuo virusu galima užsikrėsti nuo paviršių, tad teoriškai, jei šuns kailį apčiaudės sergantis asmuo, susirgti gali ir šeimininkas, tačiau kiek tai realu?

„Daug labiau tikėtina virusu užsikrėsti nuo kitų paviršių, pavyzdžiui, parduotuvių maisto pakuočių, prekių vežimėlių, laiptų turėklų. Augintinius reikia prižiūrėti, saugoti, vedžioti už pavadėlio ir neteks nepagrįstai nerimauti“, – pabrėžė G. Linkė.


Nežino priežasties

„Gyvūnų gerovės tarnybos PIFAS“ gyvūnų globos koordinatorė teigia, jog dar neteko priimti nė vieno augintinio į globą būtent dėl šio viruso: „Bandome sunerimusiems šeimininkams paaiškinti tikrąją situaciją, suteikti informacijos, nuraminti. Tikimės, jog mumis pasitikima ir šeimininkai nesiima jokių blogų veiksmų norėdami atsikratyti augintiniu. Neaišku, kiek gyvūnų išmetami dėl dabartinės situacijos, nes radę juos gatvėje nežinome tikrosios priežasties.“

Retai nori susigrąžinti

Prieš karantiną dažniausias pasiteisinimas atiduodant augintinį į prieglaudą būdavo staigi emigracija ar šeimininko mirtis. Labai dažnai paliekami gyvūnai turi elgesio ar sveikatos problemų, kurias atiduodantieji nutyli.

Jei augintinis serga, o prieglauda nėra informuojama, kuo, reikia atlikti tyrimus – ligos nustatymas užtrunka, prarandamas laikas, toks svarbus norint išgelbėti gyvūno gyvybę.

Šiuo metu kačių kambaryje gyvena septynios katės, kurių dauguma turi sveikatos problemų. Dėl jų kokybiškesnio gyvenimo reikia nuolat prašyti, kad žmonės paaukotų maisto.

Tokiu atveju dėl mirties kaltas šeimininkas, nutylėjęs tikrąją augintinio sveikatos būklę. Labai retais atvejais palikę tarnybai augintinį nori jį susigrąžinti, bet atgal jis nebeatiduodamas.

Mažai randa namus

Kaip teigia G. Linkė, šiuo metu „Gyvūnų gerovės tarnyba PIFAS“ išsitenka turimose patalpose ir laikinų globėjų namuose, tačiau naujų gyvūnų priėmimas yra ribojamas, nes karantino laikotarpiu labai mažai globotinių randa namus, todėl laisvos vietos greitai užsipildo.

Neramina ir tai, jog karantinui užsitęsus ims trūkti maisto: turimos jo atsargos ribotos (dabartinių užtektų mėnesiui), o sudėtingu laikotarpiu žmonės aukoja mažiau. „Stengiamės taupyti, bet nesinori to daryti gyvūno sąskaita, tad sukandame dantis, kad tik užtikrintume kokybišką globą. Labai trūkstamo maisto prašome padovanoti siunčiant per paštomatus: saugome savo ir jūsų sveikatą“, – sakė G. Linkė.


Įsiklausykite, pasirūpinkite

„Gyvūnų gerovės tarnyba PIFAS“ augintinių šeimininkams šiuo sudėtingu laikotarpiu perduoda svarbią žinutę:

„Sąmoningumo, sąmoningumo ir dar kartą sąmoningumo. Nepasiduokite masinei panikai. Jei augintinis ima kosėti ar čiaudėti, konsultuokitės su veterinaru, kuris paskirs tinkamą gydymą. Šiuos požymius dažniausiai sukelia peršalimas, šunidžių kosulys ir panašios ligos. Gyvūnai COVID-19 virusu neserga ir jo neplatina (daugiau informacijos galite rasti oficialiuose šaltiniuose, pavyzdžiui, www.vmvt.lt. Saugokite savo sveikatą, laikykitės higienos, grįžę iš lauko nuplaukite augintinių letenas ir katė ar šuo nekels jums pavojaus. Nepasikliaukite visais aptinkamais informacijos šaltiniais, nes jie gali būti visiškai nepagrįsti. Vertinkite kritiškai, išlikite sąmoningi.“

About The Author

Related Posts

Leave a Reply

Your email address will not be published.

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.