„Balto vakaro“ magiją kūrė labūnaviečių bendrystė

Vasaros pabaigoje per Lietuvą ritantis „Baltų vakarų“ bangai, į ją įsiliejo ir labūnaviečiai – vieni pirmųjų šios tradicijos diegėjų Kėdainių krašte, o gal net ir visoje šalyje.

Šiltą rugpjūčio 19-osios vakarą baltai pasipuošę ir šventiškai nusiteikę žmonės, nešini užkandžių krepšeliais, rinkosi Labūnavos didžiojo tvenkinio pakrantėje. Čia vyko ne tik piknikas, bet ir skambėjo eilės, muzika, jaukūs pašnekesiai. Maloniai pabendrauti susirinko šios tradicijos Labūnavoje kūrėjai, nuolatiniai ir nauji vakaro dalyviai.

Prie tvenkinio

Pasak „Balto vakaro“ rengėjos Ritos Kučiauskienės, Kėdainių kultūros centro Labūnavos skyriaus vadovės, pirmasis toks labūnaviečių renginys vyko būtent šioje vietoje – prie didžiojo tvenkinio. „Norėjau, kad prisimintume tą mūsų gražią erdvę. „Vakarienė baltai“ kasmet švenčiama gal keturiasdešimtyje pasaulio miestų, o mes švenčiame ir kaime, – šypsojosi moteris. – Šis vakaras kupinas magijos ir ypatingos šventinės nuotaikos. Tą nuotaiką sukuria mūsų bendrystė ir nusiteikimas švęsti. Daug nereikia: apsirengėme baltai, susirinkome, atsinešdami tą, ką turime. Ir sukūrėme šventę. Balta spalva simbolizuoja tyrumą ir taiką, taigi šiandien prisidedame prie taikos sklaidos.“

Ne tik piknikas

„Baltas vakaras“ – ne tik piknikas. Jis turi savo istoriją, koncepciją ir taisykles. Pirmosios vakarienės idėja 1988 m. kilo prancūzui François Pasquier, kuris po užsienyje praleistų metų grįžo į namus ir nutarė savo draugams surengti pikniką. Kadangi jo kieme buvo mažai vietos, iškylą surengė Paryžiuje, Bulonės miške, o savo draugams pasiūlė pasikviesti jų draugų. Taip kilo šios elegantiškos šventės tradicija, vėliau pasklidusi po kelias dešimtis pasaulio miestų.

Intriga – slaptumas

Pasak labūnaviškio Ryto Kretavičiaus, patį pirmą kartą šį įvykį jis pamatė lankydamasis Paryžiuje: „Mums tai buvo kažkas naujo ir nematyto. Važiuodami pro Triumfo arką, išvydome, kad žmonės masiškai renkasi, neša, veža stalus, maistą. Gidė išsiaiškino, kas vyksta ir mums papasakojo visą istoriją. Balta spalva – draugystės, taikos simbolis. Visi susirenka su šviesiomis mintimis, balta spalva sulygina, suvienodina, apvalo. Kita ypatybė – šio renginio slaptumas. Jo laukiama, ruošiamasi, tačiau tiksli vieta atskleidžiama likus 3 valandoms iki pokylio. Baltos vakarienės idėja mums labai patiko. Labūnavoje pirmą kartą „Baltą vakarienę“ surengėme, berods, 2012 metais, o po metų ją pirmą kartą surengė Vilnius.“

Skambėjo eilės ir dainos

Vasaros magijos kupino ir draugiško „Balto vakaro“ metu labūnaviečiai klausėsi Bronės Aldonos Volodkienės, išleidusios keturias poezijos knygeles, skaitomų lyriškų eilių. Skambėjo dainos, pritariant gitaros akordams, kurias atliko viešnios Rasa Aksinavičienė ir kraštietė Rūta Kučiauskienė.