Kėdainių krašto muziejaus Tradicinių amatų centre Arnetų name net ir vasarą apstu įvairių renginių. Rengiamos stovyklos, edukacijos, parodos.

Visą savaitę šioje tautinį meną puoselėjančioje įstaigoje veikė vaikų dienos stovykla „Žirgas lietuvių etninėje kultūroje“. Jaunieji kėdainiečiai dalyvavo užsiėmimuose, kurių metu susipažino su žirgo prasme mitologijoje, tautosakoje, papročiuose ir amatuose, mokėsi dainų bei žaidimų, padedami profesionalių amatininkų iš įvairiausių medžiagų gamino žirgus ar jų simbolius, dalyvavo ekskursijose po Kėdainių miestą ir muziejus.

Nuobodžiauti nebuvo kada, nes vieną veiklą keitė kita. Turiningai prabėgo penkios įspūdžių kupinos dienos – vaikai praplėtė savo žinių apie etnokultūrinį paveldą akiratį, įgijo naujų įgūdžių ir taip praskaidrino vasaros atostogas.

Laukia siuvinėjimo edukacija

Arnetų name nuo birželio veikia tautodailininkės Linos Kabelkaitės darbų paroda ,,Iš močiutės skrynios”, kurioje eksponuojamos jos siuvinėtos prijuostės ir skarelės. Menininkė, kurdama raštus skarelėms, rėmėsi Dzūkijai būdingais raštais, kai kuriuos stilizavo pagal mamos siuvinėtus raštus, kūrė savo ornamentus.

Vaikų stovyklos Arnetų name akimirkos. (Arnetų namo „Facebook“ nuotr.)

L. Kabelkaitė yra Lietuvos tautodailininkų sąjungos narė, kuriai prieš dešimtmetį buvo suteiktas Meno kūrėjo statusas. Lina – daugkartinė parodų ir konkursų dalyvė bei laureatė – vykdo edukacijas įvairiose šventėse ir stovyklose visoje Lietuvoje. Tautodailininkė siuvinėja staltieses, pagalvėles, takelius, servetėles, vėliavas bei patalynę įvairiais būdais: kryželiu, šešėliavimu, audinuke, rišelje, tad yra sukaupusi nemažą patirtį, kuria mielai pasidalins ir su kėdainiečiais.

Liepos 13 d. 15 val. Arnetų name vyks L. Kabelkaitės darbų parodos pristatymas, po kurio menininkė surengs siuvinėjimo edukaciją „Kaip mama išmokė“.

Norintys dalyvauti edukacijoje kviečiami užsiregistruoti tel. 8 645 05 168.

Parodą pristatys ir audėjai

Nuo liepos 14-osios kėdainiečiai Arnetų name galės pasigrožėti panevėžiečių audėjų Violetos Valentonytės, Algirdo Saliko ir Urtės Salikaitės-Pranckūnienės rankomis sukurtais darbais. Šiuos tris žmones jungia ne tik šeimos saitai, bet ir tas pats pomėgis – austi nuostabaus grožio kūrinius.

Vaikų stovyklos Arnetų name akimirkos. (Arnetų namo „Facebook“ nuotr.)

Šios šeimos darbų kraityje ne tik žakardinėmis staklėmis išaustos tradicinės juostos, juostelės, kaklaraiščiai, varlytės, suvenyrai, paveikslai, aksesuarai, bet ir visoje šalyje ar net už jos ribų išgarsėję darbai: Lietuvos tūkstantmečiui nuausta 1 000 knygų skirtukų, S. Dariaus ir S. Girėno garbei skirta 33 metrų austinė juosta. Taip pat audinys Maironiui atminti, išrašytas „Tautiškos giesmės“ žodžiais bei valstybės atkūrimo šimtmečiui skirta šimto metrų tautinė juosta, kurioje įaustas ne tik Lietuvos himnas, bet ir labiausiai per šimtmetį savo šaliai nusipelniusių tautiečių pavardės.

Laukia susitikimas su pačiais kūrėjais

Panevėžiečių audėjų šeimos: tautodailininkės Violetos Valentonytės, vyro Algirdo Saliko ir jų dukters Urtės Salikaitės-Pranckūnienės darbų paroda „Juostų raštai dabartyje“ Kėdainių krašto Tradicinių amatų centre Arnetų name bus eksponuojama iki rugpjūčio 16 d. Į parodos uždarymą žada atvykti ir patys kūrėjai. Susitikimas su jais – 15 val.