Fiksuojant vis naujus afrikinio kiaulių maro (AKM) ligos atvejus Lietuvos kiaulininkystės ūkiuose, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) kviečia gyventojus prisidėti stabdant viruso plitimą laukinėje gamtoje. Gyventojai raginami, pastebėjus šerno gaišeną, nedelsiant pranešti apie tai VMVT.

Operatyvus gaišenos suradimas ir utilizavimas, pasak VMVT specialistų, – viena efektyviausių priemonių padedančių mažinti viruso cirkuliaciją. Šernų gaišenas labiausiai tikėtina aptikti sunkiai prieinamose, tamsiose, drėgnose miško vietovėse. Vietą, kurioje galimai yra šerno gaišena, išduoda ir padidėjęs kranklių būriavimasis.

VMVT primena, kad, pamačius nugaišusį šerną, jokiu būdu jo nereikėtų liesti, nes jis gali būti užkrėstas afrikiniu kiaulių maru. Ši liga nėra pavojinga žmonėms, tačiau palietę užkrėstą gaišeną galite virusą pernešti į kiaulių ūkį. Veterinarijos specialistai prašo radimo vietą pažymėti aiškiai matomu ženklu (užrišti ant medžio ar krūmo spalvotą medžiagos juostą, įsmeigti į žemę šaką, ar pan.), apie tai informuoti ir VMVT telefonu 1879, el. paštu skundai@vmvt.lt ar atvykus į artimiausią VMVT padalinį.

Siekiant mažinti AKM plitimą mūsų šalyje, asmenims yra mokamos išmokos už surastas šernų gaišenas. Tai padeda suaktyvinti kritusių šernų paieškas ir operatyviai juos pašalinti iš aplinkos, tokiu būdu užkertant kelią galimam ligos plitimui. Asmenims reikia kreiptis ir apie tai pranešti VMVT arba atvykus į artimiausią VMVT padalinį ir užpildyti reikiamą prašymą. Išmoka už vieną surastą nugaišusį šerną – 30 eurų.

Radus nugaišusį šerną, jo negalima transportuoti, judinti, imti mėginių, užkasti ar savarankiškai pristatyti į VMVT teritorinį padalinį. Išmokos už suteiktą informaciją mokamos tik suradus šerno gaišeną nurodytoje vietoje ir atrinkus mėginius AKM tyrimams. Jei apie tą pačią šerno gaišeną praneša keli asmenys, teisę į išmoką turi pirmas informaciją pateikęs asmuo.

Šaltinis: ELTA