Apklausoje dalyvavę 20-ies rajonų ūkininkai pripažino, kad didžiausiu iššūkiu 2020 metais jiems buvo gegužę iškritęs sniegas. Kėdainių rajono pasėliuose užfiksuota bene daugiausia sniego žalų.

Ruošiasi viskam

Jeigu dar prieš keletą metų Lietuvos ūkininkai dažniausiai draudėsi nuo iššalimo ir liūties rizikos, tai 2021-ųjų derliaus sezonui jie jau ruošiasi visų rūšių rizikoms žemės ūkyje, – rodo pasėlių savidraudos fondo atlikta apklausa.

Vertindami, kokios rizikos žemės ūkyje bus aktualiausios ateityje, Lietuvos ūkininkai ypač akcentuoja naujų, per pastaruosius trejetą metų išryškėjusių rizikų pavojų: vėlyvąsias šalnas, pailgėjusį sausringą laikotarpį ir ugnį.

Vokietijos pasėlių savidraudos fondo „Vereinigte Hagel“ filialo „VH Lietuva“ vidurio Lietuvos regiono draudimo vadovė dr. Regina Romaneckienė.

Nusiteikę rizikoms

„Apklausos metu ūkininkai vardino plačiausią spektrą rizikų žemės ūkyje ir teigė pastebintys, kad kasmet jų tikimybė didėja. Dažniausiai, net 94 proc. ūkininkų, paminėta ateities grėsmė – stichinė sausra. Kitos daugelio išvardintos rizikos, nuo kurių jie šiemet ketina saugoti savo verslą: pavasarinės šalnos, liūtys, audros, iššalimai ir kruša“, – pasakoja apklausą vykdžiusio Vokietijos pasėlių savidraudos fondo „Vereinigte Hagel“ filialo „VH Lietuva“ vidurio Lietuvos regiono draudimo vadovė dr. Regina Romaneckienė.

Apklausoje dalyvavę ūkininkai iš visų šalies regionų pabrėžė, kad turi būti pasiruošę viskam.

„Visos rizikos aktualios, nes neaišku, kas kada gali įvykti“, – individualių interviu metu apklausoje pasisakė Lietuvos žemdirbiai.

2020 metų problemos

Apžvelgdami 2020 metų derliaus sezoną, ūkininkai vardino, kad didžiausias netikėtumas ir iššūkis buvo gegužės mėnesį iškritęs sniegas – dėl jo iškilo grėsmė, kad žieminių rapsų derlius bus pilnai sunaikintas.

„Audra, kruša, išgulimas javuose“, „išgulimas ir truputis iššalimo“, „didelis kritulių kiekis, net 80 mm, kai viską plovė“, „pavojinga vasara dėl sausros ir krušos“, – trumpai į klausimą apie 2020-aisiais patirtus iššūkius atsakinėjo ūkininkai.

„Pernai buvo pažeisti praktiškai visi draustini augalai, nuo Lietuvoje dominuojančių javų ir rapsų iki kukurūzų bei lubinų. Metai parodė, kad vyravusi nuostata, jog užtenka saugoti tik rapsų ir javų laukus, nebegalioja – svarbu apsaugoti visų augalų pasėlius“, – komentuoja 14 metų Lietuvoje veikiančio pasėlių savidraudos fondo vadovas Martynas Rusteika.

Praėjusią gegužę javų laukus nugulė netikėtai iškritęs sniegas.

Saugumas, ramybė…

Atsakydami į klausimą, kaip pasėlių draudimas padeda valdyti žemės ūkio rizikas, ūkininkai kartojo tris dalykus: saugumas, ramybė, finansinis stabilumas.

Net 9 iš 10 ūkininkų sakė, kad apdraudę pasėlius, „ramiau miega“, nes „turi mažiau rūpesčių“.

Stambių (daugiau kaip 400 hektarų), vidutinių bei smulkių (iki 200 hektarų) ūkių savininkai dalinosi tokia pasėlių draudimo patirtimi: „garantuoja apyvartinių lėšų srautus“, „patyręs nuostolių, gavau draudimo išmoką, pilnai padengusią patirtus nuostolius“ ir kt.

Jaunesnio amžiaus ūkininkai argumentavo, kad draudžiasi, nes „galvoja apie ateitį“. Be to, jiems taip pat itin svarbu taupyti laiką: „laikas – pinigai, o pasėlių draudimas reiškia mažiau rūpesčių“.

Priverčia susimąstyti

Metų pabaigoje atlikta apklausa parodė, kad apie pasėlių draudimo naudą žemdirbius priverčia susimąstyti jų arba pažįstamų ūkininkų patirti nuostoliai. Respondentai taip pat atsakė, kad pasėlius ėmė drausti tada, kai pradėjo atidžiai skaičiuoti savo išlaidas, kurios „sudedamos į laukus“.

Stambaus Kėdainių ūkio savininkas juokėsi: „Neraginčiau kitų ūkininkų draustis, tegul nesidraudžia, man liks daugiau laisvų žemių“.

Apsnigti žydintys rapsai.

Keičiasi nuostatos

Daugiau kaip penkerius metus savo pasėlius draudžiantys ūkininkai teigė, kad pasėlių draudimą jau laiko standartu ir prilygina privalomajam civilinės atsakomybės draudimui.

„Ši apklausa parodė ir kintantį žemdirbių mąstymą: jeigu anksčiau galvodavo, kad pirmiausia reikia pasisėti, o tik paskui apsaugoti pasėlius, pastarieji metai ūkininkams rodo, kad geriau pirma pasirūpinti preliminaria pasėlių apsauga, o toliau jau dirbti žemę. Dar viena kintanti nuostata – vis daugiau žemdirbių savo ūkius suvokia kaip verslą, o ne šiaip užsiėmimą ar pramogą“, – pastebi M. Rusteika.

Apklausoje buvo aiškinamasi ir kas ūkininkams svarbiausia, vertinant draudimo paslaugų suteikimą: „visada atvažiuoja į vietą“, „man pasitikėjimą kelia, kad savidraudos fondas yra tarptautinis, draudžiamės kartu su Vokietijos, Italijos ar kitais senas tradicijas turinčiais ūkininkais“.

Draudimo išmokų šuolis

Pasėlių savidraudos fondas kokybinėje apklausoje individualius interviu vykdė su ūkininkais iš Akmenės, Alytaus, Jonavos, Joniškio, Jurbarko, Kauno, Kelmės, Kėdainių, Kupiškio, Marijampolė, Panevėžio, Plungės, Prienų, Raseinių, Šakių, Širvintų, Šilutės, Tauragės, Vilkaviškio ir Vilniaus rajonų.

Vokietijos savidraudos fondas „Vereinigte Hagel“ dirba jau 196 metus, turi dešimt filialų su daugiau kaip 100 tūkst. narių–ūkininkų dešimtyje Europos Sąjungos šalių.

Per 2020 metų derliaus sezoną tarptautinio savidraudos fondo filialas „VH Lietuva“ mūsų šalies ūkininkams išmokėjo 8,5 mln. eurų draudimo išmokų – 2,8 karto daugiau nei 2019 metais (3,03 mln.).

Parengta pagal Vokietijos pasėlių savidraudos fondo „Vereinigte Hagel“ filialo „VH Lietuva“ vidurio Lietuvos regiono draudimo inf.