Šiemet, per pirmąjį pusmetį, į Lietuvos ežerus, upes ir tvenkinius įžuvinta per 12388,28 tūkst. vnt. įvairių rūšių žuvų jauniklių. Ketvirtadalis išleistų žuvų – saugomos, retos ir į šalies Raudonąją knygą įrašytos žuvys, kita dalis – žvejų labai mėgstamos plėšriosios žuvys, kurių poreikis vis didėja. Didžiausias kiekis žuvų, įvertinus regionų vandeningumą, išleistas pietų ir rytų Lietuvoje. Vakarinės šalies pusės vandens telkiniai praturtinti lydekų ir ungurių.

Šiemet į mokslininkų rekomenduojamus vandens telkinius jau išleista 141 tūkst. vnt. lašišų, 178 tūkst. vnt. šlakių, 210 tūkst. vnt. margųjų upėtakių, 1470 tūkst. vnt. sterkų, 4800 tūkst. vnt. vėgėlių, per 2486 tūkst. vnt. lydekų ir 1 tūkst. vnt. žymėtų aštriašnipių eršketų metinukų.

Šiais metai po 3 metų pertraukos į giliavandenius ežerus išleista apie 1000 tūkst. vnt. seliavų. Anksčiau mokslininkų nuomonės dėl dirbtinio sykinių žuvų veisimo išsiskirdavo, buvo manančių, kad šių žuvų populiacija sugebės atsistatyti natūraliai. Tačiau, įvertinus didėjantį poledinės žūklės mėgėjų skaičių, susirūpinta, kad jų ištekliai greitu metu gali išsisemti. Lietuvos vandenys papildyti ir Vištyčio sykų – jų išleista 400 tūkst. vnt. 

Žuvininkystės tarnyba šiemet sėkmingai tęsė ungurių išteklių atkūrimo šalyje darbus. Vasario mėnesį stiklinės stadijos europiniai unguriai specialiose dėžėse buvo atgabenti iš Prancūzijos. Žuvys kurį laiką buvo karantinuojamos, sukurtos specialios sąlygos joms paaugti ir sustiprėti. Po kelių mėnesių rekordinis kiekis – 1702 tūkst. vnt. – ungurių išleisti į Lietuvos ežerus ir upes.

Panašios naujienos