Search
Pradžia

Ar gali antstolis skolininko banko sąskaitoje esančias lėšas areštuoti, nesiuntęs jam raginimo sumokėti susidariusią skolą?

Raginimas sumokėti skolą skolininkui siunčiamas ne visais atvejais. Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 661 straipsniu, raginimas įvykdyti sprendimą skolininkui nesiunčiamas, jeigu sprendimo vykdymo terminai nurodyti įstatymuose ar pačiame vykdomajame dokumente. Taip pat raginimai įvykdyti sprendimą nesiunčiami skubaus vykdymo bylose, bylose dėl turto konfiskavimo ir mažesnių nei šimtas eurų piniginių sumų išieškojimo.

Antstoliui areštuojant skolininko banko sąskaitas, bankai neteikia informacijos apie tai, kiek lėšų yra skolininko banko sąskaitoje ir kokia tų lėšų kilmė, kadangi tokios informacijos suteikimas pažeistų skolininko duomenų apsaugą. Todėl priverstinio išieškojimo metu antstolis gali areštuoti ir tokią sąskaitą, į kurią skolininkui yra pervedamas darbo užmokestis.
Jei taip nutiktų, reikėtų antstolį nedelsiant informuoti ir pateikti atlyginimo nuskaičiavimą patvirtinančius dokumentus. Turėdamas šią informaciją, antstolis, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, gali siųsti patvarkymą į skolininko darbovietę, nurodydamas kas mėnesį išskaičiuoti susidariusios skolos dalį iš skolininko atlyginimo. Tačiau tokiais atvejais sąskaitos areštas paprastai nėra panaikinamas siekiant apsaugoti išieškotojo interesus, nes į tą pačią banko sąskaitą skolininkas gali gauti ir tokių lėšų, iš kurių išieškojimas vykdomas bendra tvarka. Todėl turėtų būti nustatoma tam tikra laisvai disponuojamų lėšų suma, kad skolininkas galėtų patenkinti savo būtiniausius poreikius.

Donata Slavinskaitė,
teisininkė, advokato padėjėja, mediatorė
Mob. tel: +370 672 26 990,
J. Basanavičiaus g. 47C,
LT-57284 Kėdainiai